Trumpai apie paukštį. Kurapka yra būdingas atviro kraštovaizdžio paukštis, tik žiemos mėnesiais užklystantis į miestus, gyvenvietes. Lietuvoje ji siejama su tradiciniu kaimu, kur smulkūs įvairių kultūrų laukeliai kaitaliojasi su pievomis, ganyklomis, jose įsiterpusiais želdinių ploteliais, kas sudaro palankias sąlygas auginti palikuonis, maitintis ir slėptis nuo plėšrūnų. Todėl šie, kadaise plačiai paplitę paukščiai, nykstant tradiciniam kaimui, intensyvėjant žemės ūkiui ir įsivyraujant dideliems monokultūrų plotams, tapo sparčiausiai nykstančia agrarinio kraštovaizdžio sparnuočių rūšimi ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Kurapka (Perdix perdix). Rimanto Nalivaikos nuotrauka www.naturephoto.lt

Tai patvirtino ir kurapkų apskaitų 2011-2012 m. žiemą rezultatai. Nors tyrimus sukomplikavo klimatinės sąlygos, surinkti duomenys parodė prastą rūšies būklę šalyje. Surinkti duomenys parodė ženkliai mažesnę kurapkų gausą nei ankstesniais metais. Teritorijose, kur anksčiau šie paukščiai buvo stebėti reguliariai, jų nepavyko aptikti (Kauno, Pakruojo, Radviliškio r., Vilniuje). Pasak kalbintų medžiotojų, ženklus kurapkų gausos sumažėjimas pastebėtas po 2011 m. veisimosi sezono (matomai, dėl prasto veisimosi sėkmingumo). Tačiau atskirose vietose (ypač Žemaitijoje ir Aukštaitijoje), praeitą žiemą buvo registruoti žiemojančių paukščių būreliai. Taigi, rūšiai dar negresia išnykimas, nors nykimo tempai verčia labai sunerimti. Juolab, kurapkos sparčiai nyksta ir aplinkiniuose kraštuose, todėl negalime tikėtis paukščių imigracijos iš kaimyninių regionų.

Papildomo optimizmo praeitą pavasarį teikė faktas, jog Lietuvoje buvo stebimas ženklus lapių (pagrindinio kurapkų plėšrūno) sumažėjimas. Kadangi kurapkos dėda itin gausias dėtis, esant geram veisimosi sėkmingumui, populiacija turi galimybę atsikurti. Tačiau būtina žinoti kokia yra dabartinė jos būklė – tam ir buvo organizuojamos kurpkų apskaitos šią žiemą.

Įvertinant rūšies retumą, šią žiemą taikyta paprastesnė apskaitų metodika: vietoje maršrutinių apskaitų naudota visų kurapkų stebėjimų registraciją. Jos esmė – suregistruoti visus, kad ir atsitiktinai, pastebėtus paukščius ar jų būrelius, o jei tas pats būrelis stebinas reguliariai (laikosi prie namų ir pan.), registruoti būrelio išgyvenimo rodiklius.

Esant ištisinei sniego dangai, kurapkų apskaitą atlikti nėra sunku. Paukščių pulkeliai matomi iš toli, juos lengva pažinti. Šiuo atveju svarbiausia pasižymėti stebėjimo tikslią vietą, datą ir aptiktų paukščių skaičių. Taip pavyksta ne tik nustatyti rūšies paplitimą, bet ir įvertinti bent apytikrią jų gausą žiemą. Kadangi kurapkos gyvena sėsliai, pastoviai lankant jų  aptikimo vietas (nebūtinai maitinimo), tikėtina, kad ir vėl pavyks rasti žiemojančius paukščius. Tokiu atveju reikėtų stebėti kaip išgyvena kurapkų būrelis per žiemą. Kurapkų skaičius pulkelyje gali būti skaičiuojamas kas 10-20 dienų. Pageidautina, kad stebėjimų rezultatai būtų surašyti į „Kurapkų būrelio išgyvenimo apskaitos kortelę“: Tačiau svarbi nors ir bendra informacija kiek paukščių būrelyje pastebėtą pirmosios registracijos ir kiek paskutinės metu (nurodant registracijų datas ir stebėjimų vietą).

Kadangi rūšis yra ypač negausi, svarbu, kad būtų užregistruotas kiekvienas kurapkų pastebėjimas 2012-2013 metų žiemą atvejis. Todėl kreipiamės Į VISUS DRAUGIJOS NARIUS IR GAMTININKUS apie kiekvieną tokį atvejį informuoti Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriatą arba savo stebėjimus pateikti LOD forume. KAS, JEI NE ŠALIES GAMTININKAI GALI SURINKTI TOKIUS DUOMENIS.