Griežlė. Vytauto Jusio nuotrauka

Norime atkreipti dėmesį, jog Paluknio pievose yra viena iš kelių stulgio perimviečių šalyje, kas ypač svarbu, įvertinus faktą jog ši rūšis paskutiniu metu veda palikuonis tik devyniose pasaulio šalyse, t.y. vienas sparčiausiai Europoje nykstančių paukščių. Paprastasis griciukas yra vienas sparčiausiai nykstančių Lietuvos tilvikų, šiuo metu išlikęs paskutiniuose šalies užliejamų ir šlapių pievų lopinėliuose. Tuo tarpu griežlė dar yra neretas Lietuvos agrarinio kraštovaizdžio paukštis, tačiau jų tankumas Paluknio pievose yra didžiausias iš žinomų šalyje. Be to, Paluknio pievose maitinasi aplinkiniuose miškuose perintys nykstantys plėšrieji paukščiai – mažieji ereliai rėksniai, vapsvaėdžiai, jūriniai ereliai, o taip pat juodieji gandrai, didieji apuokai, karveliai uldukai ir kt. Pievose jau daugelį metų stebima tetervinų tuokvietė. Dėl čia sutinkamų nykstančių ir Europos Bendrijos saugomų paukščių rūšių, Paluknio pievos yra įtrauktos į pasaulinę paukščiams svarbių teritorijų (angl. „Important Bird Areas“ – sutr. „IBA“) duomenų bazę.

Ir visa tai išliko ganėtinai arti Vilniaus, kuo gali pasigirti nedaugelis Europos šalių sostinių. Tačiau tokia kaimynystė nulemia, jog jau daugiau nei dešimt metų Paluknio pievose vis bandoma planuoti įvairius verslo projektus, nors vietos gyventojai čia sėkmingai ūkininkauja, žemės ūkio bendrovė „Merkys“ yra viena iš nedaugelio, išvengusių bankroto ir suardymo žlugus sovietinei sistemai ir tęsia savo veiklą iki šių dienų. Joje dirba gausus vietos gyventojų būrys, valstybei kasmet sumokami dideli pelno mokesčiai.  Taigi, dabartiniu metu vietos gyventojai, tęsdami savo tėvų ir protėvių tradicijas, Paluknio pievose sėkmingai ūkininkauja, tuo pačiu palaikydami svarbias paukščiams atvirų užliejamų pievų buveines. Todėl ornitologai visada pažymi, jog užliejamos Merkio upės pievos ties Madziūnų kaimu yra idealus subalansuotos žmogaus ūkinės plėtros pavyzdys. Tačiau kas kelinti metai atsiranda verslo pasaulio atstovai, kurie vis bando sugriauti šią,  gamtos sukurtą ir žmogaus palaikomą pusiausvyrą. Kol kas bendromis gamtininkų, mokslininkų, gamtosaugininkų ir vietos gyventojų pajėgomis pavykdavo atsilaikyti prieš tokius bandymus. Tačiau paskutinių metų siekių čia pradėti eksploatuoti, nors ir negausius durpių išteklius, kuriems pritarė oficiali gamtosauginė institucija – Vilniaus regioninio aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (VRAAD), gamtininkai ir atsakingai mąstantys gamtosaugininkai kol kas nepavyksta sustabdyti – VRAAD direktorius pritarė durpių gavybai net neatlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūrų. Apie tai  LOD pernai rašė šioje svetainėje.

LOD, kartu su Paluknio bendruomene „Dienmedis“ ir ūkine bendrove „Merkys“ apskundė minėtą VRAAD sprendimą ir šiuo metu vyksta teisminiai ginčai. Tačiau tapo akivaizdu, jog šį unikalų gamtos kampelį, kuriame savo veiklą su gamtosaugos interesais sėkmingai derina vietos ūkininkai, galima išsaugoti tik įsteigus saugomą teritoriją. Gaila, jog kol kas Lietuvoje priimant svarbius sprendimus dažnai nugali ne sveikas protas ir šalies gyventojų lūkesčiai ir poreikiai (tiek ūkiniai, tiek gamtiniai, kas ES pripažinta kaip visuotinis interesas), o greito pelno siekiančių verslo grupių, nesąžiningų valdininkų bei juos atstovaujančių vietos politikų sprendimai. Šiuo atveju kenčia gamta, vietos bendruomenės. Būtent dėl šių priežasčių LOD ir Paluknio seniūnijos gyventojai, žemės savininkai, gavę visiems jiems svarbų Aplinkos ministerijos palaikymą, deda pastangas išsaugoti Merkio ir Luknos upių užliejamas pievas. O tai tvirtai užtikrinti gali tik saugomos teritorijos įsteigimas.  Todėl daugumai minėto susitikimo Paluknio seniūnijoje dalyvių pritarus, buvo parengtas vietos gyventojų ir žemės savininkų kreipimasis į Trakų r. savivaldybės administraciją dėl Trakų rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo planų sprendinių Paluknio pievoms keitimo. Po juo pasirašė daugiau nei keturi šimtai Paluknio gyventojų ir žemės savininkų. Šį kreipimąsi, kartu su  gyventojų ir žemės savininkių parašais LOD nusiuntė Trakų rajono administracijai su peržiūrėti Trakų rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo planų sprendinius dėl Paluknio pievų naudojimo ir numatyti gamtinių vertybių apsaugos prioritetus šioje teritorijoje.

Tikimės, jog Trakų rajono Taryba parems savo gyventojų ir nevyriausybinių gamtinių organizacijų poziciją, o ne privataus verslo interesus ir Paluknio pievos ilgam išliks kaip gamtinis šio krašto paveldas ar atmintis apie dabartinės kartos tėvų ir protėvių ilgametį triūsą, o ornitologai galės džiaugtis čia perinčiais paukščiais.

Akimirkos iš pasitarimo Paluknio seniūnijoje: