Mindaugo Kirstuko nuotr.

Dėl paukščių maitinimo, svarbu prisiminti kelias pagrindines taisykles. Pirmiausia, lesinti reikia pastoviai, kad paukščiai jūsų pasirinktose vietose kasdien čia susirastų maisto. Dabar yra labai tinkamas laikas pradėti paukščių lesinimą ir naujose vietose, kadangi norint išgyventi tokioms atšiauriomis sąlygomis, sparnuočiams reikia daugiau ir labiau kaloringo lesalo. Jei temparatūra nukrenta žemiau minus 20o C, dauguma mūsų smulkių paukščių sugebės išgyventi tik surasdami pakankamai maisto. Todėl dar kartą visus kviečiame prisijungti prie gausaus šalyje paukščių globėjų būrio. Pirmiausiai reikia neužmiršti smulkiųjų sparnuočių, kurie ypač jautrūs ekstremalioms aplinkos sąlygoms. Jiems įrengtų lesyklų niekada nebus per daug. Vandens paukščius reikėtų maitinti tik tose vietose, kur išlieka atviro vandens plotai. Jei properšos užsitraukinėja, geriau paukščių nepratinti ten likti, nes tamsiu paros metu būdami ant ledo jie taps lengvu plėšrūnų grobiu. Kurapkoms visur, kur dar stebimi šie ypač sparčiai nykstantys sparnuočiai, svarbu paberti grūdų ar jų nuovalų. Ypač šaltu oru reikėtų nepamiršti ir varninių paukščių. Čia galime paminėti, kad specialių lesyklų jiems įrengti nereikia: užtenka ant žemės numesti kokį gendantį obuolį (juos mielai lesa kuosos ir kovai) ar kitų maisto likučių, tame tarpe duonos. Kita taisyklė, kad būtina naudoti tik tinkama maistą. Zylėms negalima duoti sūdytų ar rūkytų lašinių, su prieskoniais apkeptų saulegražų, supelyjusių grūdų ar sėklų, taip pat kitokių sūrių ar saldžių produktų. Vandens paukščių nerekomanduojama maitinti „juodos“ duonos likučiais. Daugiau apie paukščių maitinimą galite pasiskaityti šiame LOD internetiniame puslapyje esančioje svetainėje „Paukščių globa žiemą“.

Mindaugo Kirstuko nuotr.

Dėl slėptuvių, pirmiausia svarbu įrengti užuovėjas kurapkoms, apie kurias jau rašėme šiame draugijos internetiniame puslapyje, o taip pat žurnale „Paukščiai“ bei kituose gamtiniuose žurnaluose. Be to, užuovėjos, o ypač vandenyje esančios salos arba plaustai yra naudinti ir vandens paukščiams, kur jie randa prieglobstį ne tik nuo speigo, bet ir nuo plėšrūnų. Netoliese namų, o ypač lesyklų, verta iškelti inkilus, nes uoksiniai paukščiai (ypač zylės) nakčiai slepasi uždarose nišose, tame tarpe uoksuose ir inkiluose.

Romualdo Kairio nuotr.

Gelbėjant įšalusius ir nusilpusius paukščius, LOD tiesiogiai negali padėti šalies mastu. Juolab, draugija neturi patalpų paukščių laikymui. Todėl visada tikslinga kreiptis į tuos, kurie turi galimybių padėti paukščiams, atsidūrusiems nelaimėje. Jei vandens paukštis prišalo, jį reikia fiziškai išvaduoti ir paleisti į pakankamai didelio ploto atviro vandens plotusd (kad galėtų išsimaitinti). Jei ledas yra nepakankamai tvirtas ar bent yra tokių įtarimų, raginame nerizikuoti patiems. Tokiu atveju reikia kreiptis į Priešgaisrinės apsaugos ir gelkbėjimo departamentą, kurio darbuotojai turi tam tinkamą įrangą. Jiems galite skambinti (8 5) 271 6866 arba trumpuoju numeriu 112. Tačiau privalu patiems įsitikinti, jog paukštis tikrai prišąlęs, o ne tupi nusilpęs ant ledo. Jei gelbėtojai atvyktų be priežasties, sekantį kartą sunku būtų juos prisišaukti, todėl visi turime elgtis labai asakingai. Jei paukštis buvo prišąlęs, jį išvadavus reikia nuvežti į saugią žiemojimui vietą. Jei jis nusilpęs, reikia kreiptis į Lietuvos gyvūnų globėjų asociaciją, kuri gali užtikrinti tinkamą paukščių laikymą nelaisvėje. Jiems galite paskambinti telefonu (8 37) 322 333. Daugiau informacijos rasite svetainėje www.animal.lt, kur naujienose nagrinėjama ir prišąlusių paukščių problematika.

Tikimės, kad nepamiršite šiuo metu vagstančių sparnuočių ir visokeriopai jiems padėsite!