Tiriamoji veikla

Žiemojančių paukščių apskaitos

Pirmosios tarptautiniu mąstu koordinuotos vandens paukščių apskaitos buvo surengtos dar 1967 metais. Tarptautinių vandens paukščių apskaitų (angl. International Waterbird Census (IWC)) informacija tapo svarbi vandens ir pelkių paukščių apsaugai visame pasaulyje. 2016 metais buvo minimi 50-ieji apskaitų metai, o Wetlands International kiekvieną žiemą kviečia visus prisijungti ir paremti šį svarbų darbą.

Žiemojančių vandens paukščių apskaitos Lietuvoje tapo tradicine ir jau nuo 2010 metų kasmet vykstančia Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva siekiant ne tik planuoti žiemojančių paukščių apsaugą, bet ir vertinant Vakarų Palearktikos vandens paukščių populiacijų gausą. Apskaitų metu surinkta informacija perduodama Wetlands International organizacijai. Kiekvienais metais prie apskaitų prisijungia vis platesnis savanorių ratas, kurių dalyvavimas yra labai svarbus ir būtinas.


Kolonijinių vandens paukščių apskaita

LOD nariams talkinant kolonijinių vandens paukščių (kormoranų, pilkųjų garnių; rudagalvių, sidabrinių ir mažųjų kirų; upinių, mažųjų, juodųjų baltasparnių ir baltaskruosčių žuvėdrų) apskaita buvo atlikta 2001 metais. Apskaitos svarbiausias tikslas, užregistruoti kuo daugiau šių paukščių kolonijų. Tai turėjo taikomąją reikšmę, nes dalis šių paukščių yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, dalis rūšių turi būti saugoma pagal ES Paukščių direktyvos reikalavimus, tam tikslui steigiant paukščių apsaugai svarbias teritorijas. Tuo pačiu projekto organizatoriai pripažino, kad LOD narių aktyvumas buvo neplanuotai mažas.


Lietuvos perinčių paukščių atlaso (LPPA) darbai

Praėjusiais metais Senajame kontinente po daugiau nei 30 metų pradėti naujo Europos perinčių paukščių atlaso lauko stebėjimai. Tai labai ambicingas ir didelės apimties gamtinis projektas, kuris bus vykdomas 2013-2017 metais. Tai parodo jo pagrindinė statistinė informacija:
-    jis apims daugiau nei 50 šalių;
-    bus renkama informacija apie daugiau 500 perinčių paukščių rūšių;
-    tyrimų teritorija apims daugiau nei 5.000-čius 50x50 km dydžio kvadratų, taip vadinamoje standartinėje tarptautinėje UTM gardelėje.
Daugiau apie šį projektą besidomintys suras Europos paukščių apskaitų tarybos (EBCC) svetainėje, specialiai „europiniam atlasui“ skirtoje rubrikoje: http://www.ebcc.info/new-atlas.html.
Lietuva taip pat pasižadėjo įsijungti į šiuos darbus, kadangi šiuo metu turimi ankstesnio nacionalinio perinčių paukščių atlaso (toliau – LPPA) duomenys yra per seni, kad juos nors dalinai panaudoti naujame europiniame projekte. Tuo tarpu likti „balta dėme“ būtų didelė nepagarba Lietuvos ornitologijos tradicijoms. Todėl Lietuvos ornitologų draugija (LOD) ėmėsi iniciatyvos, o kartu ir atsakomybės, organizuoti duomenų apie perinčių paukščių paplitimą, jų statusą bei santykinę gausą bent 50x50 km dydžio kvadratuose. Tačiau, tai kartu ir galimybė atnaujinti LPPA informaciją, juolab, baigus lauko darbus, bus praėję bemaž dvidešimt metų po praeito nacionalinio atlaso lauko darbų (jie užbaigti 2000 m.). Taigi, turėtumėm puikią progą pasižiūrėti kokie gi pokyčiai vyksta mūsų šalies ornitofaunoje, kaip keičiasi atskirų rūšių paplitimas, statusas, galiausiai, patikrinti Lietuvos ornitologų entuziazmo bei savotiško užsispyrimo lygį. Mat tiek LPPA, tiek europinis projektas vykdomi savanoriškais pagrindais, pradedant jo organizavimu, lauko darbų koordinavimu, ir baigiant paukščių tyrimais. Tiesa, ateinančiais metais bent dalinės paramos tikimasi iš Aplinkos ministerijos Aplinkos rėmimo programos, nes nacionalinių atlasų duomenys gali būti naudojami rengiant šalies ataskaitą apie ES Paukščių direktyvos įgyvendinimą, kurią Lietuva rengs 2019 metais.


LPPA naujienos

LPPA skiltis - naujienos


Kaip efektyviai rinkti duomenis

Skiltis kaip rinkti duomenis


LPPA kaip vesti duomenis į aplikaciją

LPPA skitlis - Kaip vesti duomenis į aplikaciją


LPPA rezultatai

LPPA skiltis - rezultatai


Pavojingose vietose sukrautų gandralizdžių apsaugos projektas

Buvo vykdomas 2001-2002 metais. Jį finansavo Danijos ornitologų draugija ir Danijos Vyriausybė. Jo svarbiausias tikslas – išbandyti būdus ir kelius kaip spręsti pavojingose vietose sukrautų gandralizdžių apsaugos problemą. Šio projekto aktualumą patvirtino visuomenės viešas susirūpinimas ant elektros perdavimo linijų stulpų sukrautų gandralizdžių likimu, nes tokių gandralizdžių šalyje nuolat daugėja. Elektros tinklus prižiūrinčios organizacijos dėl tokio gandrų elgesio patiria nemažus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Mat tiesioginį kontaktą su gandralizdžiu turintys laidai per kelerius metus dėl korozijos suyra ir gali nutrūkti. Tai kelia pavojų greta tokio gandralizdžio gyvenantiems žmonėms ir gyvūnams. Elektros tinklų specialistai turi reguliariai tikrinti potencialiai pavojingas vietas su gandralizdžiais ir šalinti susidariusius gedimus. Taip pat nustatyta, kad su elektros laidais besiliečiantis gandralizdis yra savotiškas elektros energijos „vartotojas" ir, esant drėgnam orui, gali sukelti trumpą jungimą. Apskaičiuota, kad vienas ant elektros laidų sukrautas gandralizdis nuolat „naudoja" beveik tiek pat elektros energijos, kiek viena 60 W galios elektros lemputė. Be to, šiuo metu elektros linijose dažniausiai naudojamų atramų konstrukcijos nėra pritaikytos išlaikyti iki kelių šimtų kilogramų sveriantį gandralizdį, todėl yra didelė tikimybė, kad ant senos atramos surautas lizdas su atrama gali nuvirsti (atramai nulūžus). Dėl minėtų priežasčių elektros tinklų specialistai yra nepatenkinti tuo, kad gandrai taip pamėgo jiems nepritaikytas „lizdavietes", ir, vadovaudamiesi Elektros tinklų priežiūros taisyklėmis gali nuo veikiančių elektros linijų gandralizdžius numesti. Tačiau šiuo metu galiojantis gyvūnijos apsaugos įstatymas draudžia naikinti gandrų lizdus. Taigi šių teisinių aktų prieštaravimas sukelia savotišką konfliktinę situaciją, skirtingose barikadų pusėse pastatydamas aplinkosaugos specialistus ir energetikus. Šis LOD projektas ir turėjo tikslą numatyti kelius ir būdus kaip šias problemas Lietuvoje spręsti ir atlikti nedidelį ir nebrangų praktinį parodomąjį eksperimentą.


Retų rūšių miško paukščių lizdų inventorizacija

Projektas pradėtas vykdyti 1997 m. Jis svarbus ryšium su miškotvarkos darbais. Svarbiausias tikslas yra surinkti įvairius duomenis ir informaciją apie retų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą rūšių miško paukščių perimvietės bei tikslias lizdų lokalizacijos vietas. Tokia informacija aprūpinus Valstybinio miškotvarkos instituto specialistus, ruošiančius ūkinės veiklos miškuose projektus, galima geriau apsaugoti retas paukščių rūšis nuo miško darbų trikdymo, jų lizdų ir (arba) veisimosi buveinių sunaikinimo iškertant medžius su lizdais bei pakeičiant aplinką, kuri dėl ūkinės veiklos įtakos taptų veisimuisi visiškai nebetinkama.


Žiemojančių vandens paukščių apskaitos 2015-2016

Žiemojančių vandens paukščių apskaitos Lietuvoje tapo tradicine ir jau šeštus metus iš eilės vykstančia Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva siekiant ne tik planuoti žiemojančių paukščių apsaugą, bet ir vertinant Vakarų Palearktikos vandens paukščių populiacijų gausą. Kiekvienais metais prie apskaitų prisijungia vis platesnis savanorių ratas, kurių dalyvavimas yra labai svarbus ir būtinas.

Apskaitos turi būti vykdomos 2016 metų sausio 9 – 21 dienomis, tačiau laikantis tarptautinio susitarimo reikia apskaitas atlikti sausio 15-17 dienomis. Taip pat sausio mėnesį Wetlands International / IUCN Duck Specialist Group (DSG) organizuoja rudagalvių ančių lyčių pasiskirstymo tyrimą (plačiau http://www.ducksg.org/activities/compoch/). Kadangi apskaitų metu papildomos informacijos suvesti nereikės, tiesiog prašome stebėtojų atkreipti dėmesį į rudagalves antis ir pagal galimybes nurodyti stebėtų ančių lytį stebėjimo anketoje.


Reti stebėjimai

2017-04-28
Branta ruficollis
2017-04-27
Recurvirostra avosetta
2017-04-27
Branta ruficollis
2017-04-27
Motacilla citreola
2017-04-26
Sylvia nisoria
2017-04-25
Branta ruficollis
2017-04-25
Sylvia borin
2017-04-17
Recurvirostra avosetta
2017-04-24
Milvus milvus
2017-04-23
Motacilla citreola