Lietuvos ornitologų draugija (LOD), tęsdama ilgametes tradicijas, 2015 „metų paukščiu“ paskelbė pilkąjį garnį (Ardea cinerea). Pilkojo garnio perinčios populiacijos gausos mažėjimas žinomose veisimosi vietose, o taip pat neaiški būklė didesnėje šalies dalyje ir nulėmė šios rūšies pasirinkimą „Metų paukščio“ akcijai.  Kaip ir daugelyje kitų šalių, „Metų paukščio“ skelbiamos akcijos pagrindiniai tikslai – atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į sparnuočių rūšis, kurioms tuo metu reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys ar specialios apsaugos priemonės, o taip pat išsiaiškinti tikrąją rūšies populiacijos būklę šalyje. Siekiant įgyvendinti pastarąjį tikslą, 2015 metais yra organizuojama rūšies populiacijos inventorizacija šalies mastu. Kaip ir kovų kolonijų inventorizacijos atveju, stebėjimai bus planuojami atskirų savivaldybių mastu – tam priskiriant atskirus stebėjimų organizatorius.

Dar kartą trumpai apie „Metų paukštį“

Pilkojo garnio gyvenimas siejamas su vandens telkiniais ir tik retais atvejais maitinasi šlapiose pievose. Mitybai pasirenka vandens fauna turtingus, dažniausiai seklius telkinius. Tačiau jų įvairovė didelė: nuo melioracijos griovių ir karjerų ar kūdrų, iki natūralių įvairių vandenų. Svarbiausia yra smulkios faunos, tame tarpe vandens bestuburių gausa. Tai santykinai baikštus ir gudrus paukštis,  nutupiantis vietose su gera apžvalga, kad iš tolo pastebėtų pavojų. Tačiau, kur nėra persekiojamas, nevengia žmogaus kaimynystės. Perėjimui, dažniausiai pasirenka aukštų medžių miškelius, dažniausiai, netoli vandens telkinio. Lizdai medžių viršūnėse. Pirmenybę teikia spygliuočių rūšims, ypač pušims. Išimtinais atvejais pavienės poros peri nendrynuose, nors jie Pabaltijo regione ypač reti. Viename medyje gali būti po kelis lizdus (nors dažniausiai 1-2), o pušyse net iki dešimties. Gausiausios kolonijos Lietuvoje siekia kelis šimtus porų. Tačiau neretai aptinkamos ir keliolikos porų ar net mažesnės kolonijos. „Lietuvos faunos“ (1990) duomenimis šalyje žinoma maždaug 30 kolonijų, nors dabartinė situacija visiškai neaiški, nes po minėto leidinio pasirodymo, pilkieji garniai dar buvo masiškai naikinami (tame tarpe ir lizdai) kaip žuvininkų konkurentai.

Perėti pradeda jau kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, tačiau paskutiniai jaunikliai lizdus palieka tik birželio pabaigoje ar liepos pradžioje, nors į lizdus dar sugrįžta iki rugpjūčio mėn. Dėtyje būna dažniausiai 2-4 kiaušiniai, tačiau produktyvumas labai mažas, nes vien jauniklių mirtingumas siekia 70 proc. net ir be tiesioginio žmogaus persekiojimo.

Pilkasis garnys (Ardea cinerea). Rimanto Nalivaikos nuotrauka

Kokia situacija Lietuvoje?

Turimais duomenimis ir ekspertiniu vertinimu, paskutiniais metais Lietuvoje perėjo 2000-4000 porų. Tačiau jau įvertinimo ribos parodo, jog trūksta tikslesnės įnformacijos apie perinčios populiacijos gausą, jau nekalbant apie kolonijų paplitimą. Ekspertiniu vertinimu, per paskutinius dešimt metų, perinčių pilkųjų garnių gausa sumažėjo mažiausiai 20 procentų.

Norint išsiaiškinti tikslesnes dabartines tendencijas, ir iškilo būtinybė atlikti pilną šalies kolonijų inventorizaciją. Rūšiai būdinga keisti veisimosi vietas, kuomet išnaikinus vienas kolonijas, paukščiai neretai perėti persikelia kitur. Todėl Lietuvos ornitologų draugija (LOD) 2015 metais ir nutarė organizuoti pilkųjų garnių kolonijų inventorizaciją, kurios duomenys parodys dabartinę rūšies būklę, o ateityje leis stebėti jos pokyčius.

Trumpai apžvelgiant, pilkųjų garnių kolonijų inventorizacija planuojama visos šalies mastu, remiantis atskirų koordinatorių iniciatyva, kurie bus pasirinkti savivaldybių pagrindu. Tačiau LOD sekretoriatas lauks bet kokios informacijos iš visų šalies piliečių apie aptiktas kolonijas arba atskirtas perinčias poras. Tai nepaprastai reikalinga informacija siekiant šalies populiacijos inventorizacijos tikslumo!

Apskaitų metodika

Kaip minėjome, kiekvienai savivaldybei, laikantis savanoriškumo principo, bus parinktas koordinatorius, kuris ir organizuos pilkųjų garnių inventorizaciją joje. Šiuo metu didžiajai daugumai savivaldybių jau priskirti koordinatoriai, kurie organizuos pilkųjų garnių apskaitas jose. Jie surašyti pridedamoje lentelėje. Raudonu šriftu pažymėti rajonai, kuriems iki šiol nepavyko surasti koordinatorių, todėl labai laukiam pasiūlymų arba pačių savanorių žinučių. Be to, raudonai pažymėtos pavardės asmenų, kuriuos pasiūlė jų pažįstami, tačiau nėra gautas pačių stebėtojų sutikimas. Todėl lauksime iš jų žinių ar jie sutiktų pilkųjų garnių kolonijų apskaitas nurodytuose rajonuose.

Dabar trumpai kaip ir kada reikia vykdyti apskaitas.

Pilkųjų garnių kolonijų monitoringas vykdomas jau išsiritus jaunikliams, maždaug nuo gegužės pradžios iki birželio pradžios, t.y. iki ankstyvųjų vadų jaunikliai pradeda palikinėti lizdus.

Inventorizaciją galima suskirstyti į du etapus:

I.Pilkųjų garnių kolonijų paieška

II.Lizdų ir perinčių porų kolonijose apskaita

Pilkųjų garnių kolonijų paiešką reikėtų pradėti anksčiau, t.y. garniams dar inkubuojant kiaušinius, ar net prieš perėjimo pradžią.  Tačiau, skirtingai nuo kovų kolonijų inventorizacijos, automobiliu apvažiuojant rajoną pilkųjų garnių kolonijas vargu ar pavyktų aptikti. Turint informacijos iš ankstesnių metų, reikėtų patikrinti visas senas, kažkada rastas kolonijas. Po to, reikia apklausti urėdijų miškininkus (geriausia girininkus), medžiotojus, saugomų teritorijų specialistus, vietos gyventojus, surenkant informaciją apie žinomas kolonijas. Nurodytas vietas būtinai reikės vėliau patikrinti. Galiausiai, vėliau verta patiems pabandyti ieškoti kolonijų, nors net ir santykinai didelė pilkųjų garnių gausa nereiškia, jog netoliese yra jų kolonija. Mat paukščiai gali perėti ir gerokai toliau arba gerose mitybinėse vietose gali susitelkti neperintys paukščiai.

Aptiktoje kolonijoje reikia užregistruoti šiuos parametrus:

Kolonijos vieta (vietovė, koordinatės);

Kolonija įsikūrusi (vandens telkinio pakrantė; lauko giraitė, medynai gyvenvietėje ar miško masyve ir pan.);

Užimtų pilkųjų garnių lizdų skaičius;

Medžių, kuriuose susukti lizdai, rūšinė sudėtis;

Medžių su pilkųjų garnių lizdais skaičius;

Kitos stambių paukščių rūšys, perinčios kolonijoje (didieji baltieji garniai, didieji kormoranai, baltieji gandrai, pesliai ir kt.)

Kolonijos įsikūrimo metai (jei žinomi);

Apskaitos data;

Asmuo, vykdęs apskaitą (vardas, pavardė, telefono numeris, el. paštas).

Pilkųjų garnių lizdų inventorizacijos kolonijoje lentelė/anketa

Kartu registruokime ir perinčių pilkųjų garnių naikinimo faktus?

Papildomą nerimą kelia vis dar pasitaikantys pilkųjų garnių šaudymo bei jų lizdų naikinimo atvejai, kas siejama su gamtosauginės teisės aktų pažeidimais. Todėl tokių faktų išaiškinimas labai svarbus rūpinantis pilkojo garnio apsauga. Vykdant apskaitas kolonijose, gali tekti susidurti su pilkųjų garnių ar jų lizdų naikinimo atvejais, apie kuriuos reikia nedelsiant pranešti LOD. Tokių pranešimų laukia LOD sekretoriato darbuotojai: lod@birdlife.lt; (8 5) 213 0498 bei šią iniciatyvą koordinuojantis sekretoriato darbuotojas Marius Karlonas: marius.karlonas@birdlife.lt.  

TIKIMĖS AKTYVAUS LOD NARIŲ DALYVAVIMO!