Pilkasis garnys – 2015 metų paukštis

Lietuvos ornitologų draugija (LOD), tęsdama ilgametes tradicijas, šiemet ir vėl skelbia „Metų paukštį“, kuriuo pasirinko pilkąjį garnį (Ardea cinerea). Kaip ir daugelyje kitų šalių, „Metų paukščio“ skelbiamos akcijos pagrindiniai tikslai – atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į sparnuočių rūšis, kurioms tuo metu reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys ar specialios apsaugos priemonės, o taip pat išsiaiškinti tikrąją rūšies populiacijos būklę šalyje. Dažniausiai tam pasirenkama reta ar nykstanti rūšis. Tačiau gali būti ir santykinai gausūs bei paplitę paukščiai, kurių dabartinė būklė nepalanki, todėl rūšies populiacija nyksta, kas reikalauja papildomų jos apsaugos pastangų. Be to, pirmenybė teikiama paukščiams, apie kurių paplitimą ir gausą tuo metu trūksta aktualių duomenų, leidžiančių spręsti apie realią jų būklę šalyje. Todėl, įprastai, organizuojama rūšies populiacijos inventorizacija šalies mastu. Be to, akcijos metu visuomenė supažindinama su „Metų paukščio“ biologijos ir ekologijos ypatumais, apsaugos problemomis. Pilkojo garnio perinčios populiacijos gausos mažėjimas žinomose veisimosi vietose, o taip pat neaiški būklė didesnėje šalies dalyje ir nulėmė šios rūšies pasirinkimą „Metų paukščio“ akcijai.

Papildomą nerimą kelia vis dar pasitaikantys pilkųjų garnių šaudymo bei jų lizdų naikinimo atvejai, kas siejama su gamtosauginės teisės aktų pažeidimais. Todėl tokių faktų išaiškinimas, kuris galimas tik su visuomenės pagalba, labai svarbus rūpinantis pilkojo garnio apsauga. Būtent visuomenės pagalbos išaiškinant pilkųjų garnių ar jų lizdų naikinimo atvejus tikisi LOD.

 

Pasirinkdama „Metu paukščiu“ pilkąjį garnį, LOD numatė sekančias svarbiausias veiklas:

-Perinčių pilkųjų garnių kolonijų inventorizacija visos šalies mastu

-Visuomeninė stebėsena ar pilkieji garniai ir jų lizdai nėra neteisėtai naikinami Lietuvoje

-Visuomenės švietimas ir informavimas apie pilkųjų garnių perinčios populiacijos tikrąją būklę, jos globos poreikius ir svarbą, taip pat žmogaus rūšiai daromą žalą bei teisines to pasekmes.

Trumpai apie „Metų paukštį

Pilkojo garnio gyvenimas siejamas su vandens telkiniais ir tik retais atvejais maitinasi šlapiose pievose. Mitybai pasirenka vandens fauna turtingus, dažniausiai seklius telkinius. Tačiau jų įvairovė didelė: nuo melioracijos griovių ir karjerų ar kūdrų, iki natūralių įvairių vandenų. Svarbiausia yra smulkios faunos, tame tarpe vandens bestuburių gausa. Tai santykinai baikštus ir gudrus paukštis,  nutupiantis vietose su gera apžvalga, kad iš tolo pastebėtų pavojų. Tačiau, kur nėra persekiojamas, nevengia žmogaus kaimynystės. Tačiau perėjimui, dažniausiai pasirenka aukštų medžių miškelius, dažniausiai, arti vandens pakrantės, nors gali būti ir kelių kilometrų atstumu nuo jų. Lizdai medžių viršūnėse. Pirmenybę teikia spygliuočių rūšims, ypač pušims. Išimtinais atvejais pavienės poros peri nendrynuose, nors jie Pabaltijo regione ypač reti. Viename medyje gali būti po kelis lizdus, o gausiausios kolonijos Lietuvoje siekia kelis šimtus porų. Tačiau neretai aptinkamos ir keliolikos porų atskiros kolonijos. „Lietuvos faunos“ (1990) duomenimis šalyje žinoma maždaug 30 kolonijų, nors dabartinė situacija visiškai neaiški, nes po minėto leidinio pasirodymo, pilkieji garniai dar buvo masiškai naikinami (tame tarpe ir lizdai) kaip žuvininkų konkurentai.

Perėti pradeda jau kovo pabaigoje, tačiau paskutiniai jaunikliai lizdus palieka birželio pabaigoje – liepos pradžioje.

Pilkasis garnys (Ardea cinerea). Mariaus Čepulio nuotrauka. www.naturephoto.lt

Pilkųjų garnių būklė Europos šalyse

Pilkasis garnys neblogai prisitaikė sugyventi su žmogumi, nevengia net perėti jo kaimynystėje. Todėl daugelyje Vakarų Europos šalių, kur paukštis jau seniai nėra persekiojamas, o gamtosauginės etikos taisyklės seniai tapo visuomenės normomis, pilkųjų garnių gausa auga. Tačiau Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kur dar neseniai ši rūšis buvo persekiojama dėl galimos konkurencijos su žmogaus interesais, iki 2000 metų perinčios populiacijos būklė dažniausiai yra nepalanki, o jų gausa arba išsilaiko ankstesnio dešimtmečio lygmenyje, arba rūšis nyksta. Būtent tokios tendencijos stebimos ir Lietuvoje. Tai galima paaiškinti tik kaip rūšies naikinimo (dar praktikuoto paskutiniame 20 amžiaus dešimtmetyje) pasekmę. Kitaip pilkųjų garnių neturėtų mažėti, nes mitybinių buveinių nesumažėjo, o Europinės populiacijos gausa auga (matomai, dėl rūšies prisitaikymo gyventi žmogaus kaimynystėje).

 

Kokia situacija Lietuvoje?

Turimais duomenimis ir ekspertiniu vertinimu, paskutiniais metais Lietuvoje perėjo 2000-4000 porų. Tačiau jau įvertinimo ribos nurodo, jog trūksta tikslesnės įnformacijos apie perinčios populiacijos gausą, jau nekalbant apie kolonijų paplitimą. Ekspertiniu vertinimu, per paskutinius dešimt metų, perinčių pilkųjų garnių gausa sumažėjo mažiausiai 20 procentų.

Norint išsiaiškinti tikslesnes dabartines tendencijas, iškilo būtinybė atlikti pilną šalies kolonijų inventorizaciją. Rūšiai būdinga kuomet išnaikinus vienas kolonijas, paukščiai neretai perėti persikelia į kitas vietas. Todėl Lietuvos ornitologų draugija (LOD) 2015 metais organizuoja pilkųjų garnių kolonijų inventorizaciją, kurios duomenys parodys dabartinę rūšies būklę, o ateityje leis stebėti jos pokyčius. Apie planuojamą inventorizaciją parašysime artimiausiu metu, paskelbdami jos vykdymo metodiką bei parengę specialias formas apskaitų duomenims suvesti, kad kiekvienas šalies pilietis galėtų pateikti savo stebėjimų duomenis iš bet kurio šalies kampelio. Šiuo metu galime pranešti, kad stebėjimus kviesime vykdyti gegužės – birželio mėnesiais.

Garnių apskaitų metodikos LOD portale bus paskelbtos kovo pabaigoje, tačiau jos bus svarstomos jau metinio LOD narių susirinkimo metu.

Trumpai apžvelgiant, planuojama pilkųjų garnių kolonijų inventorizacija visos šalies mastu, remiantis atskirų koordinatorių iniciatyva, kurie bus pasirinkti savivaldybių pagrindu. Tačiau LOD sekretoriatas lauks bet kokios informacijos iš visų šalies piliečių apie atskiras kolonijas arba pavienes poras. Tai nepaprastai reikalinga in  formacija siekiant šalies populiacijos inventorizacijos tikslumo!

 

Pilkieji garniai – žuvininkų priešai?

Sovietmečiu pilkieji garniai buvo traktuojami kaip darantys žalą žuvų ištekliams, todėl paukščiai buvo šaudomi žuvininkystės tvenkiniuose, naikinamos netoliese esančios jų kolonijos. Toks požiūris buvo gajus ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, o nelegalaus garnių šaudymo atvejai žuvininkystės ūkiuose buvo fiksuoti jau ir šiame amžiuje (net nepaisant, jog tai draudė medžioklės įstatymas). Šiuo metu tikėkimės, jog pilkųjų garnių persekiojimo laikai baigėsi. Nors Lietuvos ornitologų draugiją dar pasiekia gandai, jog kai kuriuose žuvininkystės ūkiuose pilkieji garniai dar nušaunami.

Šiais metais planuojama „Metų paukščio“ akcija turėtų parodyti kokia gi yra tikroji situacija su pilkųjų garnių persekiojimu. Jei jus tapsite pilkųjų garnių šaudymo ar jų lizdų naikinimo atvejų liudininkų arba apie tai praneš jūsų pažįstami, prašome pranešti mums apie tai. LOD nedelsiant apie tai informuos aplinkosaugos institucijas, taip pat viešins tokius atvejus. Pranešimų laukia LOD sekretoriato darbuotojai: lod@birdlife.lt; (8 5 ) 213 0498 bei šią iniciatyvą koordinuojantis sekretoriato darbuotojas Marius Karlonas: marius.karlonas@birdlife.lt.  

TIKIMĖS AKTYVAUS LOD NARIŲ IR VISUOMENĖS DALYVAVIMO!


Reti stebėjimai

2018-11-16
Carduelis hornemanni
2018-11-16
Egretta alba
2018-11-11
Acanthis cabaret
2018-11-14
Motacilla alba
2018-11-12
Carduelis hornemanni
2018-11-10
Numenius arquata
2018-11-11
Motacilla alba
2018-11-11
Motacilla alba
2018-11-11
Melanitta nigra
2018-11-11
Melanitta fusca