Lietuvos ornitologų draugija (LOD), tęsdama ilgametes tradicijas, 2019 metais ir vėl paskelbė „metų paukštį“, kuriuo pasirinko paprastąją pempę (Vanellus vanellu). Kaip ir daugelyje kitų šalių, „Metų paukščio“ skelbiamos akcijos pagrindiniai tikslai – atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į sparnuočių rūšis, kurioms tuo metu reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys ar specialios apsaugos priemonės, o taip pat išsiaiškinti tikrąją rūšies populiacijos būklę šalyje. Dažniausiai metu paukščiu pasirenkama reta ar nykstanti rūšis, tačiau gali būti ir paplitę paukščiai su nepalankia apsaugos būkle, kurių apsaugą užtikrinančios priemonės ypač nepakankamai efektyvios, todėl rūšies populiacija nyksta. Be to, pirmenybė teikiama paukščiams, apie kurių paplitimą ar gausą trūksta aktualių duomenų, leidžiančių spręsti apie realią jų būklę. Tuo tikslu, įprastai, organizuojama rūšies populiacijos inventorizacija šalies mastu. Be to, akcijos metu visuomenė supažindinama su „Metų paukščio“ biologijos ir ekologijos ypatumais, apsaugos problemomis.

Pasirinkdama „Metu paukščiu“ paprastąją pempę, LOD numatė sekančias svarbiausias veiklas:

• Perinčių paprastųjų pempių tyrimai visos šalies mastu
• Lobistinė veikla siekiant jog Kaimo plėtros programoje planuojant ateities paramos priemones, būtų atsižvelgta į pempės (kartu su kitomis nykstančiomis pievų rūšimis) apsaugos poreikius
• Visuomenės švietimas ir informavimas apie pempių perinčios populiacijos tikrąją būklę, jos globos poreikius ir svarbą, taip pat žmogaus rūšiai daromą žalą

Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriatas didžiąją dalį paprastosios pempės tyrimų organizuos remiantis sutartimi su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba dėl šios rūšies gausos ir apsaugos būklės Lietuvoje nustatymo. Tačiau tokios, plačiai šalyje paplitusios rūšies gausai įvertinti bei būklei nustatyti reikalingi pakankamai reprezentatyvūs, t.y. pakankamos apimties iš įvairių šalies regionų bei buveinių duomenys. Didesnis duomenų kiekis, plačiai paplitusių rūšių atvejų, kurių ištisinė apskaita neįmanoma, nulemia didesnį populiacijos gaus bei būklės tikslumą. Todėl LOD sekretoriatas kviečia visus LOD narius ar šiaip gamtininkus, pagal galimybes prisijungti prie paprastosios pempės apskaitų 2019 metais.

Norinčius prisijungti prie perinčių pempių inventorizacijos kviečiame kreiptis į LOD sekretoriatą: lod@birdlife.lt; (8 5 ) 213 0498 bei šią iniciatyvą koordinuojantį draugijos direktorių Liutaurą Raudonikį liutauras.raudonikis@birdlife.lt; (8 685 62155). Visiems atsiliepusiems bus nusiųstą paprastosios pempės perimviečių inventorizavimo savanoriškais pagrindais metodika.

TIKIMĖS JOG BENDROMIS PASTANGOMIS MES SUGEBĖSIMĖ TIKSLIAU ĮVERTINTI DABARTINĘ PEMPĖS BŪKLĘ ŠALYJE!

Paprastoji pempė. Nuotraukos šaltinis: en.wikipedia.org 

TRUMPAI APIE „METŲ PAUKŠTĮ“

Rūšies biologijos ir ekologijos ypatumai

Paprastoji pempė yra plačiai Lietuvoje paplitęs perintis atviro kraštovaizdžio paukštis. Veisimuisi renkasi plataus spektro buveines – peri pradedant atviromis aukštapelkių ar tarpinių pelkių bei žemapelkių plynėmis, atviruose šlapiuose durpynų plotuose ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo pievomis, taip pat dirbamuose laukuose. Tačiau vengia plotų, užželiančių sumedėjusia augalija, taip pat stipriai nusausintų plotų. Taip pat nesikuria apleistose pievose bei žemės ūkio kultūrose, išskyrus žiemkenčių plotus. Tačiau jų gausą ir perinčių porų tankumas labai skiriasi aukščiau minėtose tinkamose buveinėse. Taip pat stebimi gausos tokiose pačiose buveinėse skirtumai įvairiose rūšies paplitimo arealo dalyse. Todėl be specialių tyrimų tam tikrame regione (šiuo atveju Lietuvoje), atsižvelgiant tik į tinkamų buveinių plotą sunku tiksliau įvertinti bendrą nacionalinės populiacijos gausą. Ornitologai yra iškėlę hipotezę, jog pempės savotiškai specializuojasi pasirenkant buveines, t.y. tie patys paukščiai veisimuisi pasirenka tik tam tikras buveines, vieni peri pelkėse, kiti pievose, treti dirbamose žemėse. Tačiau moksliškais duomenimis pagrįstų tyrimų trūksta. Kita paprastosios pempės savybė, jog jos mielai įsikuria naujai susiformavusiose tinkamose buveinėse, t.y. iškart po tinkamų buveinių suformavimo ar atkūrimo, perinčių porų gausa ženkliai išauga jau sekančio veisimosi sezono metu. Dar vienas svarbus rūšies bruožas, jog ji nėra jautri trikdymui ir mielai įsikuria tiek žmogaus kaimynystėje, tiek santykinai intensyviai ūkinę veiklą vykdomose vietose, jei tai nekelia grėsmės jų lizdams ar jaunikliams, pvz ganomi gyvuliai, šienaujama ar ariama gretimuose plotuose.

Kovo mėn. atskridę paukščiai iškart kuriasi busimose perimvietėse, tačiau nerodo didelio teritorinio aktyvumo. Tuo tarpu orams atšilus, iškart pastebimi aktyvūs tuoktuviniai jų skrydžiai. Tai yra teritorinių paukščių lengvai registruojamas požymis, todėl perinčių paprastųjų pempių apskaitų tikslumas dažniausiai būna pakankamai aukštas. Tuoktuvės vyksta tiek paukščiams skraidant ore (patinų kylantys ir smingantys žemyn skrydžiai) ir ant žemės. Tuo metu padaromos kelios lizdinės duobutės, tačiau vėliau tik viena išklojama žole ir joje patelė deda kiaušinius. Nesėkmingo kiaušinių inkubavimo atveju, peri pakartotinai, kuomet gali būti naudojamos kitos anksti pavasarį padarytos duobutės. Kiaušinius deda balandžio mėn., ir tik ypač ankstyvais pavasariais pavienės poros juos pradeda dėti kovo paskutinę savaitę. Intensyviai kiaušinius deda balandžio viduryje, tačiau šis procesas kiek išsitęsęs ir trunka iki gegužės mėn. tai dažniausiai susiję su veisimosi buveinių būkle, pavyzdžiui, laukiant kol nuseks vanduo laukuose ar pelkėse ir pan. Žuvs dėčiai, kas neretai pasitaiko dėl žmogaus ūkinės ar plėšrūnų veiklos, dažniausiai dedamos pakartotinos dėtys. Todėl kiaušinių inkubacijos laikotarpis apima balandžio-gegužės mėn. Į tai būtina atsižvelgti planuojant ūkinius darbus. Pavyzdžiui, ganyti pempių veisimosi vietose reikėtų pradėti ne anksčiau gegužės vidurio.

Deda dažniausiai 4 kiaušinius ir tik išimtinais atvejais randami 5 kiaušiniai. Du ar trys kiaušiniai būdingi jau pakartotinoms dėtims. Peri vidutiniškai 25 dienas. Jaunikliai, tik apžiūvę, po kelių valandų jau palieka lizdą ir tėvai juos vedasi toliau nuo perėjimo vietos, kur yra geresnės mitybinės sąlygos. Tačiau šiai tilvikų rūšiai nėra būtinos vandens telkinių pakrantės, nors atvirus vandens pakraščius mėgsta dėl maisto gausos. Minta įvairiais smulkiais bestuburiais, ypač sliekais, vabzdžiais, rečiau voragyviais, moliuskais, vandens vabzdžiais, žuvų mailiumi. Jauniklius tėvai vedžioja iki kol jie pradeda skraidyti. Tuomet paukščiai telkiasi į būrius ir pradeda klajoti pradžioje po apylinkes, o nuo liepos mėn. ir platesniame regione. Todėl pelkinėse buveinėse paprastosios pempės nuo liepos mėn. nebestebimos. Pempių būriai stebimi iki pat žiemos pradžios, tačiau manoma, jog tai šiauriau perėję paukščiais. Lietuvoje perinčios pempės, žiedavimo duomenimis, žiemoja Viduržemio jūros regionuose.

Grėsmės ir apsauga

Iki 20 a. vidurio gausios ir įprastos paprastosios pempės paplitimas Lietuvoje yra sumažėjęs dėl buvusių tipiškų jų buveinių – mozaikiško kraštovaizdžio nykimo. 20 a. šeštajame dešimtmetyje pradėta ir per kelis dešimtmečius plačiai įgyvendinta valstybinė šlapynių sausinimo (melioravimo) programa apėmė visą Lietuvą. Tuomet buvo prarasta ženkli paprastosios pempės veisimosi buveinių dalis. Pirmiausia tokia situacija susiklostė dėl dirvos nusausėjimo, kas nepatrauklu šiai rūšiai. Vėliau, ženkli nusausintų pievų dalis buvo suarta, susiformavo dideli monokultūrų plotai. Kadangi nėra duomenų apie paprastosios pempės nacionalinės populiacijos gausą 20 a. pirmoje pusėje, sunku įvertinti šios žmogaus veiklos poveikio perinčio paprastosios pempės populiacijai mastus. Tačiau nekelia abejonių, jog tuo metu tai buvo pagrindinis rūšies nykimą įtakojęs faktorius.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir vėl suaktyvėjus sąstingyje kelis dešimtmečius buvusioms žemės ūkio veikloms, toliau stebimas paprastosios pempės optimalių buveinių nykimas pirmiausia dėl naudojamų derlingų pievų suarimo. Nors rūšis įsikuria ir ariamos žemės ar žiemkenčių plotuose, čia jų tankumas akivaizdžiai mažesnis. Tikslūs tyrimai kol kas nebuvo daryti, todėl pievų suarimo neigiamo poveikio mastus sunku įvertinti. Tačiau tokius tyrimus planuojame vykdyti 2019-2021 metais. Ankstesnių metų vertinimų, 1996 – 2012 metų laikotarpiu paprastosios pempės populiacija sumažėjo 20-30 procentu, pagrinde dėl perėjimui tinkamų buveinių ploto praradimo (Lietuvos ataskaita Europos Komisijai už Paukščių Direktyvą, 2013).  Be to, arimų plotuose iškyla nauja grėsmė rūšiai – lizdų sunaikinimas arimo metu. Akivaizdu jog šis faktorius daro reikšmingą neigiamą įtaką rūšies perinčios populiacijos produktyvumui, nors su tuo susiję tiksliniai tyrimai nebuvo vykdomi šalyje. Poveikį kažkiek sumažina pakartotinų dėčių dėjimas. Tačiau neretai ir antros dėtys sunaikinamos kultivuojant suartus laukus.

Pievų ir ganyklų suarimas bei dėčių sunaikinimas dėl žemės ūkio veiklos nėra vienintelės paprastajai pempei kylančios grėsmės Lietuvoje. Turimais empyriniais duomenimis dalis dėčių žūva dėl natūralių gamtoje esančių grėsmių. Viena jų – plėšrūnai. Nors ir šiuo klausimu šalyje nevykdyti išsamesni ir platesnio masto tyrimai, tačiau turimais duomenimis daugiausia dėčių sunaikina varniniai paukščiai – pilkosios varnos, krankliai, rečiau šarkos (nuo pastarųjų, jei paukščiai netrikdomi, jos apsigina). Kiti, reikšmingą neigiamą poveikį pempių produktyvumui darantys plėšrūnai – lapės ir mangutai, o lokaliai – kanadinės audinės ir sidabriniai bei kaspijiniai kirai. Prie natūralių nepalankių gamtinių faktorių galima priskirti ir pavasarines sausras, kuomet paukščiai gali net mesti turimas dėtis arba vėlyvi pavasariniai snygiai, kurių metu žūva ženkli ankstyvųjų dėčių dalis. Paprastųjų pempių jaunikliai taip pat nukenčia dėl tų pačių natūralių gamtinių faktorių – tų pačių plėšrūnų rūšių bei sausrų vasaros pradžioje, kuomet išdžiūva visos laukuose buvusios balutės ir jaunikliai žūva dėl maisto stokos. Jauniklių atveju, arčiau žmonių namų, dalį jų sunaikina laisvai laikomos naminės katės.

Dalis paukščių yra sumedžiojama žiemojimo vietose – Viduržemio jūros regiono šalyse, nors ši grėsmė egzistuoja jau daugelį dešimtmečių, todėl negali būti dabartinio rūšies gausos mažėjimo priežastimi.

Kažkiek veisimosi buveinių prarandama dėl atvirų vietų užžėlimo sumedėjusia augalija ar jų apmiškinimo. Tačiau šalies mastu šis faktorius pastaraisiais metais neturėtų būti reikšmingas, nes vis didesnė apleistų žemių dalis tvarkomos žemės ūkio reikmėms.

Žemės ūkio plotų chemizacija bei melioracinių sistemų rekonstrukcija taip pat blogina paprastosios pempės veisimosi sąlygas. Dėl naudojamų pesticidų blogėja rūšies mitybinės sąlygos, o dėl iš naujo užmirkusių plotų sausinimas sąlygoja rūšies pasitraukimą iš tokių teritorijų.

Todėl pagrindine rūšies nykimo priežastimi tiek Europoje, tiek Lietuvoje laikomas stipriai intensyvėjantis žemės ūkis, kas siejama su derlingų pievų suarimu, paprastųjų pempių lizdų sunaikinimu dėl žemės ūkio veiklos, nebeveikiančių melioracijų sistemų rekonstrukcija bei didėjančia chemizacija. Dėl pastarosios nyksta tiek suaugusiems paukščiams, tiek jaunikliams būtini mitybos objektai.

Paplitimas Lietuvoje, populiacijos dydis nacionaliniu mastu

20 a. pirmoje pusėje T. Ivanauskas paprastąją pempę priskiria prie labiausiai paplitusių paukščių, nors duomenų apie gausą nepateikia. Praėjusio amžiaus pabaigoje nurodoma, jog Lietuvoje tai labai paplitęs pelkių ir laukų paukštis, nors gausa nenurodoma (Logminas, 1990). 1995-1999 metų Lietuvos perinčių paukščių atlaso duomenimis, paprastosios pempės nacionalinė populiacija vertinama 18-20 tūkstančių porų. Ten pat nurodoma, jog optimaliose buveinėse, pavyzdžiui, Nemuno deltos kai kuriose užliejamų pievų vietose – vandens apsuptose kalvelėse, peri kone kolonijose – iki 15 porų/ 1 ha. Tačiau, neskaitant išskirtinai tinkamų buveinių, optimaliose buveinėse gausa siekia 1,5 porų/1 ha. XXI a. pirmajame dešimtmetyje stebimas populiacijos mažėjimas arba dėl tam tikrų atvirų buveinių užaugimo (žemapelkės, šlapios paupių pievos ir pan.), arba dėl pievų bei ganyklų suarimo – 2008-2012 m nacionalinė šalies populiacija vertinama jau tik 12-15 tūkst. porų (Lietuvos ataskaita Europos Komisijai už Paukščių Direktyvą, 2013). Čia nurodomas 20-30 procentų perinčios populiacijos mažėjimas 2001-2012 m. laikotarpiu.

Analizuojant nuo 2012 metų LOD narių kaupiamus šios rūšies stebėjimų duomenis (Lietuvos perinčių paukščių atlaso, Įprastų agrarinio kraštovaizdžio paukščių tyrimų duomenys), rūšies gausos mažėjimo trendas išlieka panašus. Tačiau, atskirose, lokaliose pelkėtose teritorijose (durpynuose, žemapelkėse, apsemiamose pievose), jei čia atkuriamos atviros buveinės, perinčių pempių gausa išauga nuo keleto iki dešimties kartų. Tačiau dėl santykinai (šalies mastu) nedidelių tokių darbų apimčių, lokalus pempių gausos padidėjimas nacionalinės populiacijos būklei ženklios įtakos nedaro. Iš kitos pusės, tai parodo subrendusių paukščių rezervą populiacijoje ir perspektyvas jai augti, jei būtų sudaromos palankios veisimuisi sąlygos.     

Paplitimas ir apsauga Europoje

Natūraliai paprastoji pempė plačiai paplitusi didžiojoje dalyje Europos, išskyrus Viduržemio jūros salas ir šiaurinius (tundros) bei kalnų regionus. Retesnė pietinėse Europos šalyse, pradedant Portugalija, Ispanija ir baigiant Italija, Graikija, Balkanų šalimis. Europoje perinti populiacijos dalis tankiausiai paplitusi Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje. Tuo būdu, Lietuva patenka į rūšies tankiausio paplitimo arealo kone vidurį. Tačiau praktiškai visose į gausiausio populiacijos arealo dalį patenkančiose šalyse stebimas rūšies gausos mažėjimas (Birds in Europe, 2004).  Paprastoji pempė įrašyta į ES paukščių direktyvos II/1 priedą. Taip pat įrašyta į Berno konvencijos III priedą. Tarptautinės gamtosaugos sąjungos (IUCN) raudonosios knygos sąrašuose šiuo metu kurapka priskirta LC (nekeliančiai rūpesčio kategorijai). Tačiau, BirdLife International parengtame ir IUCN kriterijais paremtame Europos nykstančių paukščių sąraše (angl. „European Red List of Birds“, 2015), paprastoji pempė priskirta pažeidžiamų (angl., VU – „Vulnerable“) rūšių kategorijai.

Remiantis IUCN populiacijos būklės kriterijais, Lietuvoje atlikus analogiškus vertinimus 2018 metais, paprastoji pempė priskirta esančių grėsmės pavojuje (angl., NT – „Near-threateened“) rūšių kategorijai.

Tyrimo metodika

Tyrimus vykdantys specialistai taikys kiek skirtingą metodiką nei stebėtojai-savanoriai. Jų esmė yra atlikti kuo tikslesnes paprastosios pempės apskaitas kuo įvairesnės agrarinio kraštovaizdžio buveinėse įvairiuose šalies regionuose. Vėliau, taikant specialius modeliavimo metodus, bus skaičiuojama galima perinčių pempių gausa šalyje. Beje, šis darbas truks trejus metus, tačiau didžioji dalis stebėjimų turi būti surinkta jau pirmaisiais metais. To siekiant ir kviečiami savanoriai, kurių surinkti duomenys papildytų planinių apskaitų duomenis, tuo siekiant geresnio modeliavimo tikslumo.

Be to, įvairaus tipo šlapynėse: aukštapelkėse, žemapelkėse, durpynuose, buv vykdoma pilna perinčių pempių apskaita, kurioje taip pat galėtų dalyvauti savanoriai. Visiems, atsiliepusiems į LOD sekretoriato kvietimą, bus individualiai išsiųsta (prieš tai asmeniškai pasitarus) perinčių pempių apskaitų metodiką.