Žurnalo „Paukščiai“ redakcinė kolegija tradiciškai skelbia žiemos paukščio akciją. Šiemet ji skirta karietaitės (Troglodytes troglodytes) rūšies stebėjimams žiemos mėnesiais. 

Karietaitė – vienas mažiausių Lietuvos paukščių. Nepaisant to, kad karietaitė yra maža, kaip paukštis ji yra labai drąsi ir nesislapstydama įsibrovėliui iš karto bando parodyti kas yra teritorijos šeimininkas. Vasarą tai dažnas paukštis miškuose, paupiuose, krūmynuose. Nors karietaitė yra maža, jos balsas yra labai stiprus. Giesmė lengvai girdima, pavyzdžiui, kitoje plačios upės pusėje, o ir aliarmo balsas pakankamai garsus ir įspėjantis. Kaip taisyklė, karietaitę pastebėsime neaukštai virš žemės ar ant jos. Ypač mėgiamos vietos yra šakų krūvos, išvartos, krūmynų pakraščiai ir kitos vietos, kur šis judrus paukštelis gali šmirinėti šakų tarpais, nelyginant tuneliais. Ne veltui lotyniškas paukštelio gentis ir rūšies pavadinimas Troglodytes siejamas su landžiojimu po urvus (gr. trogle – urvelis; dyein – lįsti, nerti).

Karietaitę pažinti nesunku ir tai ypač palankus pažinimo objektas net ir visai nepatyrusiam paukščių stebėtojui. Norint pamatyti karietaitę užtenka pasivaikščioti vietose, kuriose jos gyvena ir tiesiog atidžiai klausantis išgirsti jai būdingą tarškėjimą, galbūt, tiksliau – traškėjimą, nes toks yra karietaitės perspėjamasis balsas. Karietaitė pirmiausiai pati pastebės žmogų ir užskridusi ant kiek aukštesnės šakelės pademonstruos savo kovingą būdą užriesdama uodega, stačiu, bemaž 90 laipsnių ar dar statesniu kampu. Lyg padrąsindama save karietaitė neretai dar ir pagieda, lyg rodytų, kad pasiryžusi teritoriją ginti visomis išgalėmis nepaisant įsibrovėlio dydžio. Karietaitė yra rudos spalvos, ilgu plonu snapu, blyškiu šviesesniu antakiu, o iš arti matosi, kad paukštis yra gražiai pamargintais šonais ir sparnais. Karietaitės dažniausiai skrenda pakilusios neaukštai (apie 0,5-1 m) virš žemės, o skrydis primena stambaus greito vabalo ar kamanės skrydį.

Karietaitė. Dalios Račkauskaitės nuotrauka

Kadangi karietaitės yra vabzdžialesiai paukščiai, atėjus šaltam metų laikui jos palieka Lietuvą ir išskrenda ten kur lengviau susirasti maisto. Tačiau kasmet pastebima, kad Lietuvoje lieka žiemojančių karietaičių, todėl įdomu kiek jų gali žiemoti ir kaip joms pavyksta peržemoti, ypatingai tuomet, kai žemę užkloja sniegas. Jei šiltuoju metų laiku karietaites galime sutikti bet kuriame miške ar krūmynuose, tai žiemą jų reikėtų ieškoti ten, kur numanoma, kad gali būti gyvų vabzdžių, voragyvių ar kitų bestuburių (galbūt net ir smulkių stuburinių gyvūnų pvz. žuvyčių), kuriais paukšteliai minta. Tokios vietos, kaip taisyklė, asocijuojasi su didesniais ar mažesniais upeliais ir upėmis. Neužšalantys upeliai, net ir visai maži, aplink save sudaro tam tikrą neužšalantį žemės ruožą, kuriame karietaitės gali susirasti maisto. Didelių upių pakrantės, be abejo, sudaro platesnes neužšalančias pakrančių zonas, tačiau vertėtų karietaičių paieškoti ir ties mažais upeliukais, kanalais. Netgi ir miško viduryje, kur gyvybės žiemą atrodytų mažai, galima bandyti paieškoti žiemojančios karietaitės, jei tik ten yra koks nors neužšalančio vandens šaltinėlis.

Kadangi karietaitės žiemą yra pakankamai retos, pateikiant duomenis, vertėtų pateikti informaciją ne tik apie surastus paukščius, bet ir apie ieškotas vietas, upių ir kitų neužšalusių vandens telkinių ruožus, kur buvo vykdomi stebėjimai, bet paukščiai nerasti. Aptikus karietaitę, be aptikimo fakto pateikimo, reikėtų tiksliai nurodyti suradimo koordinates, datą, o taip pat pageidautina ir kitą įdomią`informaciją, pavyzdžiui kaip toli yra neužšalantis vandens telkinys, nurodyti aptikimo biotopą (krūmynai, pamiškę, miško vidurys, gyvenvietė ir pan). Jei pavykdtų užfiksuoti besimaitinančias karietaites, tai taip pat būtų įdomi ir svarbi informacija apie jų mitybos šaltinį žiemos metu, nes tokių duomenų trūksta. Taip pat galima pateikti informaciją apie tai, kiek stebėtoje teritorijoje laikėsi paukštis (dienų, mėnesių), tam kad sužinoti ar žiemą tai sėslūs paukščiai ar linkę keisti apsistojimo vietas.

Duomenis laisva forma prašytume pateikti elektroniniu paštu: modestas.ruzauskas@lsmuni.lt, o taip pat galite talpinti Lietuvos ornitologų draugijos Facebook paskyroje.