Vytautas Logminas

1932 01 28 – 2018 07 22

Vytautas Vladislovas Logminas gimė 1932 m. sausio 28 d. Porų km. (Ukmergės apsk.). 1950 m. jis baigė Vilniaus 1-ąją vidurinę mokyklą. Būdamas mokinys jau domėjosi paukščiais, gamino ir kėlė įvairius inkilus paukščiams. Vaiko domėjimąsi paukščiais sužadino senelis, kuris vesdavosi jį į mišką stebėti paukščių, pažiūrėti ančių lizdų. Vilniaus universiteto Gamtos fakultete Vytautas Logminas 1955 m. įgijo biologo - zoologo specialybę. 1955–1958 m. jis Lietuvos MA Biologijos instituto aspirantas, 1958–1959 m. Biologijos instituto, o 1959–1964 m. Lietuvos MA Zoologijos ir parazitologijos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1965–1969 m. vyresnysis mokslinis bendradarbis. 1963–1969 m. Vytautas Logminas dar ir Gamtos apsaugos komisijos prie MA Prezidiumo mokslinis sekretorius. Nuo 1969 m. jis dirbo Vilniaus Pedagoginiame institute (nuo 1992 m. universitetas) Zoologijos katedros dėstytoju, docentu, nuo 1990 m. ėjo profesoriaus pareigas, o 1992 – 2001 m. dirbo Zoologijos katedros vedėju.

Vytautas Logminas 1962 m. Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto taryboje apgynė biologijos mokslo kandidato disertaciją (1993 m. jis nostrifikuotas gamtos mokslų daktaru) „Svarbesnių vištinių paukščių paplitimas, ekologija ir pagausinimo perspektyvos Lietuvoje“. Disertacijoje pateikė kurapkos, kurtinio ir tetervino morfometrinę charakteristiką, aprašė veisimosi biologiją, paplitimą, gausumo dinamiką, pateikė siūlymų jų apsaugai. Vėliau mokslininkas tyrė vandens paukščius, surinko daug medžiagos apie antinių, tilvikinių ir kirinių paukščių veisimosi biologiją.

Vytautas Logminas vienas ir kartu su bendraautoriais parengė daug leidinių: ,,Medžiotojo ir žvejo vadovas“ (1968), ,,Kurapka“ (1970), ,,Antys“ (1972), ,,Kretuonas“ (1974), ,,Tadas Ivanauskas“ (1976), ,,Lietuvos paukščiai“ (1979), ,,Medžiotojo vadovas“ (1980) ir (1996), ,,Vadovas Lietuvos stuburiniams pažinti“ (1982), ,,Čepkelių rezervatas“ (1984), ,,Lietuvos raudonoji knyga“ (1984, vienas autorių ir redaktorių kolegijos narys), ,,Biologo vadovas“ (1987), buvo veikalo ,,Lietuvos fauna. Paukščiai“ vyr. redaktorius (Kn. 1, 1990; Kn. 2, 1991). Jis taip pat paskelbė apie 60 mokslinių ir populiarių straipsnių, skaitė mokslinius pranešimus konferencijose Latvijoje, Estijoje, Šveicarijoje, Rusijoje ir kitur.

Vytautas Vladislovas Logminas.

Po prof. Tado Ivanausko netekties, Vytautas Logminas pratęsė ornitologijos mokslo plėtojimą Lietuvoje. Didelį impulsą naujosios ornitologų kartos formavimuisi turėjo Vytauto Logmino parengtas pirmasis lietuviškas paukščių apibūdintojas „Lietuvos paukščiai“, kuris tapo parankine knyga daugeliui pradedančiųjų ornitologų. Vėliau Vytautas Logminas sugebėjo suburti pavienius, po įvairias institucijas išsisklaidžiusius ornitologus ir parengti fundamentalų dvitomį leidinį „Lietuvos fauna. Paukščiai“, kuris iki šių dienų yra nepakartotas ir nepranoktas. Vytautas Logminas neatsiejamas nuo Kretuono ežero Didžiosios salos ornitologinių tyrinėjimų ir pastangų ją išsaugoti paukščiams. Būtent Kretuone, padedant studentams,  jis atliko tuomet didžiausius ornitologinius atradimus – aptiko perinčias šaukštasnapes ir smailiauodeges antis, raudonkojus tulikus, griciukus, juodkrūčius bėgikus,  gaidukus, ypač retas antis rudes ir stulgius. Kretuone tikrąją gamtos mokyklą su savo Mokytoju praėjo visa plejada tuometinių studentų, dabartinių gamtininkų, kurie iki šiol aktyviai dirba gamtosaugos baruose. Jiems visam gyvenimui įsiminė betarpiškas Vytauto Logmino bendravimas, jo paprastumas, požiūris į studentus kaip į brandžius gamtininkus ir bendražygius.

Vienas garsiausių Lietuvos ornitologų Vytautas Logminas yra Lietuvos ornitologų draugijos garbės narys.