Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa suteikia galimybę lengvatinio kredito lėšomis finansuoti čiurlių ar kitų paukščių rūšies reikalavimus atitinkančių dirbtinių lizdaviečių įrengimą. Tai svarbus sprendimas norint išsaugoti paukščių populiaciją, suteikiantis galimybę suartinti žmogų su gamta ir leidžiantis atnaujinti daugiabutį nedarant papildomos žalos patiems paukščiams.

Čiurlių ar kitų paukščių rūšies reikalavimus atitinkančių lizdaviečių įrengimas finansuojamas suteikiant lengvatinį kreditą. Į šią paramą gali pretenduoti daugiabučių namų modernizavimo projektai, kurie įgyvendinami nuo 2022 m. lapkričio 25 d. Norint išsaugoti čiurlius, gyventojai priima sprendimą koreguoti investicijų planą. Paramą taip pat gali gauti naujai ruošiami daugiabučių namų modernizavimo projektai.

Platesnė informacija lankstinuke

Plačiau apie problematiką 

Nors juodieji čiurliai (lot. Apus apus) praktiškai gamtoje priešų neturi, tačiau žmogus, kuris net ir to nesiekdamas, sugeba pridaryti daug žalos šiems padangių skrajūnams. Paradoksalu, bet tai nulėmė rūšies prisitaikymas gyventi žmogaus kaimynystėje, kartu pasinaudojant jo sukurtomis sąlygomis - pastatuose. Mat čia nedidelės ertmės ir plyšiai, kurių plyšiuose ar angose jie augina palikuonis, dera su atvira pastatų aplinka ir tinkamu aukščiu. Šis reikalingas jaunikliams krentant žemyn pirmojo skrydžio metu.

Daugiaaukščiai pastatai per daugelį metų tapo bene pagrindiniais čiurlių „namais“. Bent jau Lietuvoje ir kituose lygumų kraštuose, kuriuose nėra kalnų, aukštų akmenuotų skardžių ar uolų. Ir šis taikus bei draugiškas sugyvenimas tęsėsi daugelį metų, kol vidurio platumose žmonės nepradėjo masiškai renovuoti senuosius pastatus.

Renovacijos metu yra ne tik užsandarinami visi plyšiai bei angos, bet neretai yra užmūrijami ir čiurlių jaunikliai ar net suaugę paukščiai, kurie labai kantriai tupi ant šildomų kiaušinių ir nebėga net angų sandarinimo metu. Taip paukščiai užmūrijami gyvi tiesiogine prasme ir pasmerkti mirti kančiose iš bado ir troškulio.

Prieš daugiau nei 8 metus, toks žmonių elgesys papiktino kaimyninių Lietuvai šalių visuomenę. Valdžios bei savivaldos institucijos buvo priverstos imtis priemonių, kad išvengtų čiurlių ir kitų, pastatų plyšiuose perinčių paukščių – dūminių raudonuodegių, kuosų, naminių žvirblių, varnėnų, taip pat šikšnosparnių žiaurios žūties. Pavyzdžiui, Lenkijoje paukščių veisimosi metu tikrinama ar renovuojamuose pastatuose nėra perinčių sparnuočių, o jei jie aptinkami, darbai čia tęsiami tik išskridus jaunikliams. Be to, siekiant išsaugoti jų dabartines perimvietės, į tai atsižvelgiama rengiant pastatų renovacijos techninius projektus, projektuojamos alternatyvios lizdavietės ant pastatų. Taigi, sprendimo būdai yra – svarbu, kad aplinkosaugos institucijos siekdamos vieno aplinkos kokybės gerinimo tikslo, tuo pačiu nedarytų žalos kitam gamtos komponentui. 

2024-09-05