Pateikti melaginti kaltinimai apie LOD veiklą ornitologiniuose planuojamų VE parkų tyrimuose
2024.10.15 pasirodė E. Jakilaičio tinklalaidė, kur Teisutis Buda pateikia savo tiesą Širvintų rajone planuojamam statyti vėjo jėgainių parkui. Gaila, kad buvo išklausyta tik vienos pusės, t.y. vietos bendruomenės įkurtos asociacijos „Kraštovaizdis“ vadovo T. Budos pozicija. Nekalbant apie eilę melagingų kaltinimų ir faktų iškraipymo, tenka apgailestauti, jog T. Buda, turintis aiškų asmeninį interesą (nenorą, jog jo artimoje aplinkoje būtų VE parkas), naudojasi paukščiais ir jų aršiu gynėju dedasi vienašalės diskusijos laidoje. Tuomet kaltais tampa visi, kurie dalyvauja teisės aktais paremtuose oficialiuose VE parkų planavimo procesuose. Ir žinoma, beveik visada koneveikiami ornitologai, kad jie nesustabdė tokios plėtros: nesigilinant, jog ornitologai yra tik faktinės informacijos apie paukščius tam tikroje teritorijoje tiekėjai, kurie gali tiktai teikti rekomendacijas, kad planuojamų VE projektų neigiamas poveikis paukščiams būtų kuo mažesnis arba nurodyti matomas didžiausias planuojamo projekto grėsmes. Sprendimą gi, priima už tai atsakingos institucijos. T. Buda laidoje dedasi giliai išmanantis paukščių apsaugos aktualijas, jų tyrimų metodiką, tuo pačiu sąmoningai iškraipydamas ir jam naudinga linkme interpretuodamas tyrimų faktus, kitų šalių patirtis bei tendencingai interpretuodamas kitaip manančių specialistų nuomonę, nesidrovint mesti jiems nepelnytų kaltinimų.
Jau ne vieną kartą esame aptarę šią temą. Plačiau išsamią informaciją galima rasti čia: https://www.birdlife.lt/pateikiama-melaginta-informacija-apie-lietuvos-orn
Šiuo kartu ir vėl, siekdami apginti Lietuvos ornitologų draugijos (toliau - LOD) sekretoriatui ir LOD buriamai bendruomenei asociacijos „Kraštovaizdis“ vadovo T. Budos mestus kaltinimus, teikiame svarbiausių išsakytų melagingų teiginių paneigimą ir paaiškinimus. Beje, UAB „Evecon“ inicijuotame teisminiame procese teismas jau yra konstatavęs, kad Asociacija ir T. Buda sako netiesą, tačiau UAB „Evecon“, kaip viešo ir ekonomiškai pajėgesnio asmens, prašo būti atlaidesniu.
Atsakome į teiginius išsakytus T. Budos:
1. Eilė teiginių apie tai, kad LOD yra papirkta, suinteresuota nerasti lizdų, kitais žodžiais sukčiauja
Teiginiai yra melagingi ir nepagrįsti. LOD neturi jokio intereso nuslėpti realius tyrimų metu surinktus duomenis. Paukščių tyrimus planuojamose VE teritorijose atliekame kaip reikiamas kvalifikacijas ir pajėgumus šiam darbui atlikti turintys rangovai, konkuruodami su keletu kitų Lietuvoje veikiančių ir panašias paslaugas galinčių teikti ūkio subjektų. Mums žinomos penkios organizacijos, kurios vykdo tyrimus VE parkuose. Realiai, LOD paukščių stebėjimus vykdo ne daugiau nei trečdalyje šalyje planuojamų ar veikiančių VE parkų. Mes visada lauko darbams skiriame patyrusius, reikiamas kompetencijas turinčius stebėtojus, o minimu Širvintų r. atveju - ir teritoriją daug metų žinantį ornitologą. Ornitologinių tyrimų paslaugas paprastai užsako PAV dokumentaciją rengiančios įmonės, arba VE parkų vystytojai, tačiau bet kuriuo atveju LOD atlieka nepriklausomus tyrimus, kurių rezultatams užsakovai negali daryti įtakos – jie gauna jau parengtą tyrimų apibendrinimą. Beje, LOD laikosi nešališkumo principo, vengdama poveikio (juo labiau spaudimo) iš bet kurios suinteresuotos pusės – VE vystytojų ar vietos bendruomenės (dėl ko pastarosios neretai pyksta). Jei tyrimų užsakovas pasirenka LOD kaip ornitologinių tyrimų paslaugų teikėją, yra sudaroma paslaugų teikimo sutartis, kurioje numatomos būsimų darbų apimtys ir sąmatos. Tuo pačiu norime paminėti, jog LOD neretai norėtų detalesnių paukščių tyrimų, tačiau realiai juos apibrėžia Užsakovų numatomų paslaugų apimtys, kurias jie planuoja remiantis galiojančiais teisės aktų reikalavimais. LOD nėra oficialus PAV proceso dalyvis, todėl galutinius sprendimus dėl VE išdėstymo, ar numatomų taikyti paukščių apsaugos priemonių, priima užsakovai, turėdami atsižvelgti į ataskaitoje LOD pateikiamas rekomendacijas. Deja, ne visada į jas atsižvelgiama. Pabrėžiame, kad LOD, kaip pelno nesiekianti organizacija, pasirašant paslaugų sutartis, numato tik realius darbo laiko, kelionių ir būtinos įrangos įsigijimą padengiančius kaštus. Jokių papildomų mokėjimų už „nerastus lizdus“ ar VE vystytojams palankius sprendinius LOD niekada nėra gavusi. Tai nesunku įsitikinti, nes visa draugijos finansinė veikla yra kasmet audituojama.
Ir aplamai, „paukščių gynėjai“ besidedanti asociacija „Kraštovaizdis“ iš tikrųjų kovoja, jog nebūtų statomas VE parkas jų nariams artimoje aplinkoje, kaltina LOD, jog mums nerūpi paukščių apsauga. Ir visai pamirštama Draugijos veikla, susijusi tiek su atskirų rūšių aktyvia apsauga, tiek su gamtosauginėmis problemomis žemės ūkio, miškų ir kituose sektoriuose, kurie nulemia ženkliai didesnes problemas, susijusias tiek su paukščių, tiek su jų buveinių išsaugojimu. Norime atkreipti dėmesį, jog LOD ženkli dalis veiklų nėra finansuojama ir tai daroma visiškai savanoriškais pagrindais. Kaip bebūtų, kur reikalingi detalesni tyrimai, susiję su žmonių darbo ir kitomis sąnaudomis, be papildomų lėšų tiesiog fiziškai neįmanoma dalyvauti konstruktyviuose debatuose, sprendžiant konkrečias problemas. Tokioms priskiriame ir vėjo energetiką, kuri sparčiai plėtojama visoje šalyje, todėl be papildomo finansavimo, LOD negalėtų konstruktyviai dalyvauti siekiant mažesnio neigiamo poveikio paukščiams. Deja, Lietuvoje teisės aktai numato, jog planuojamuose VE parkuose paukščių tyrimus turi užsakyti ir finansuoti patys vystytojai, ko pasėkoje, LOD kaltinama, jog jie apmokėdami už būtinus darbus „paperka“ Draugijos poziciją.
2. Dėl „nepakankamos tyrimų apimties“; „LOD specialiai neieškojo lizdų“; „LOD rado 8 lizdus, o mūsų ornitologas 135 lizdus“
Širvintų rajone planuojamo VE parko atveju, paslaugų sutartis buvo pasirašyta 2022 metais. Sutartyje numatytos ornitologinių tyrimų apimtys buvo planuojamos pagal tuo metu vyravusią panašių tyrimų praktiką, kuomet plėšriųjų paukščių ir juodųjų gandrų lizdavietės buvo nustatomos preliminariai, remiantis jų perskridimų, stebimų iš atvirame kraštovaizdyje parinktų stebėjimo taškų, registracijomis. Tokiu principu yra paremtos ir nuo 2016 m. iki dabar galiojančios šių paukščių valstybinio monitoringo metodikos. Vykdydami tyrimus daugiausiai dėmesio skyrėme būtent paukščių skraidymo teritorijų išskyrimui, nes būtent šiose zonose paukščių susidūrimo su VE paukščiams didžiausias. Detalaus lizdų inventorizavimo praktikos nusistovėjo vėliau, specialiu LR Aplinkos ministro įsakymu įtvirtinus VE jautrių paukščių lizdaviečių apsaugos zonas. Šis teisės aktas įsigaliojo 2024 m. sausio 1 d. ir iki šios datos pradėtoms planuojamos ūkinės veiklos aplinkosauginio vertinimo procedūroms netaikomas.
T. Buda melagingai teigia, kad LOD rado ir į saugomų rūšių informacinę sistemą (toliau - SRIS) pateikė tik 8 lizdus. Konstatuojame, kad jau pradinėje viešinimui pateiktoje LOD ataskaitoje buvo pateikta informacija apie 49 VE poveikiui jautrių plėšriųjų paukščių ir juodųjų gandrų lizdus. T. Buda teigia, kad jų Asociacijos pasamdytas ornitologas suranda 135 lizdus, 98 iš jų įveda į SRIS. T. Buda specialiai nutyli, kad šie lizdai, tai per ilgą laiką (galbūt per 20 metų ar ilgesnį laikotarpį) Asociacijos samdyto ornitologo teritorijoje surasti lizdai, kurie buvo pateikti SRIS 2023-2024 metais. Mes labai vertiname tokios apimties jo atliktus stebėjimus, kurių kokybė mums nekelia abejonių, tačiau norime atkreipti dėmesį, jog tai ilgamečio darbo rezultatas. Tad šiais metais LOD atliko visų SRIS pateiktų (tame tarpe „istorinių“) lizdų patikrinimą (ko reikalauja PAV procedūros), po kurio paaiškėjo, kad planuojamos ūkinės veiklos (toliau - PŪV) teritorijoje šiuo metu iš viso yra 55 užimti įvairių plėšriųjų paukščių ir juodųjų gandrų lizdai, kiti lizdai yra sunykę, arba paukščių laikinai nenaudojami. Tai yra, bendras plėšriųjų paukščių lizdų kiekis reikšmingai neišaugo. Iš visų šiuo metu teritorijoje žinomų ir realiai egzistuojančių 98 įvairios būklės lizdų 2024 metais buvo naudojami 55 lizdai. Tai, kad dalis stambiųjų lizdų yra nenaudojami, tačiau yra svarbūs kaip rezervas paukščiams perėti ateityje, yra žinomas dėsningumas. Planuojamos VE lizdams (kaip saugomoms veisimosi vietoms) jokios grėsmės nekelia, svarbu yra bendras perinčių paukščių skaičius, paukščių naudojamos atviro kraštovaizdžio buveinės ir priemonės, kurios taikomos paukščių susidūrimų su VE tikimybei sumažinti. Juk paukščiai susiduria su VE ir žūsta maitindamiesi apie miškus esančiame atvirame kraštovaizdyje (ne tik artimoje lizdų aplinkoje).
Beje, LOD dar prieš pradedant tyrimus žinojo apie šios gamtinės teritorijos svarbą daugeliui nykstančių paukščių rūšių, apie ką iš anksto informavo vystytojus. Būtent todėl, LOD ir sutiko atlikti tyrimus bei teikti pasiūlymus dėl kiek įmanoma paukščiams saugesnės VE plėtros šioje teritorijoje. Draugijai buvo žinoma ir apie tris žuvininko perimvietes, iš kurių dvejose paukščiai perėjo LOD anksčiau iškeltuose dirbtiniuose lizduose. O T. Budos teiginys, kad jų stebėtojas rado keturis žuvininkų lizdus yra melagingas.
3. „LOD neįveda duomenų į SRIS“
Tai yra netiesa. Į SRIS yra suvedami visi LOD tyrimų metu surasti lizdai, laikantis numatytų reikalavimų. Formaliai PAV proceso metu duomenų įvedimas į SRIS nėra privalomas. Norint pateikti plėšriojo paukščio lizdo duomenis į SRIS, būtina pateikti ne tik lizdo buvimo koordinates, bet ir lizdo užimtumą patvirtinančius duomenis – fotografijas ir kitą aktualią informaciją (be šių duomenų, padedančių patikimai nustatyti lizde perinčio paukščio rūšį, informacija nėra patvirtinama ir lizdavietė nėra matoma SRIS naudotojams). Kadangi lizdų suradimas vykdomas šaltuoju metų laiku (kuomet nėra medžių lapų), o lizdo užimtumo faktą galima patvirtinti tik paukščių veisimosi laikotarpiu, norint surinkti pateikimui į SRIS būtinus duomenis prie to paties lizdo reikia planuoti papildomus apsilankymus vasaros metu, pateikiant papildomus lizdų užimtumo ir rūšinės priklausomybės įrodymus. Tačiau tokie darbai nebuvo numatyti paslaugų teikimo sutartyje. Vėliau, PŪV ataskaitos vertinimo metu, dėl papildomų darbų sutarus su Užsakovais, visus tyrimų metu surastus (ir patikrintus) lizdus SRIS pateikėme. Šiuo metu visi LOD tyrėjai į SRIS pateikia informaciją apie visas aptiktas saugomų paukščių veisimosi vietas.
4. „LOD slepia informaciją apie VE monitoringo metu prie VE žuvusius paukščius; LOD vykdo stebėseną visuose Lietuvos VE parkuose
Netiesa. Visuose Lietuvoje veikiančiuose VE parkuose, jų veiklos pradžioje ir tam tikrais vėlesniais laikotarpiais, vykdoma paukščių stebėsena, įskaitant žuvusių paukščių ir šikšnosparnių paieškas po pačiomis VE. Remiantis nustatyta tvarka šios veiklos ataskaitos rengiamos periodiškai, praėjus vienerių metų stebėsenos laikotarpiui. Deja, bet kol kas nėra sistemos, kurioje duomenis apie dėl susidūrimo su VE žuvusius paukščius ar šikšnosparnius būtų galima iškart pateikti VE veiklą kontroliuojančioms valstybės institucijoms. Tokią informaciją LOD renka, fiksuoja ir darbo tvarka aptaria su įvairių valstybės institucijų atstovais. LOD šiuo metu paukščių ir šikšnosparnių stebėsenos (monitoringo) veiklą vykdo 13 VE teritorijų, tai yra mažiau nei 50 proc. Lietuvos VE parkų, kuriuose tokia veikla šiuo metu vyksta. Todėl T, Budos teiginys, jog LOD vieninteliai vykdo stebėsena veikiančiuose parkuose yra absoliuti netiesa.
Pavyzdžiui, šiais metais LOD, vykdydama paukščių ir šikšnosparnių monitoringą jau veikiančiuose parkuose nustatė 6 mažųjų erelių rėksnių žūtį dėl susidūrimo su VE ir apie tai informavo tiek pačius VE parkų savininkus, tiek Aplinkos ministerijos specialistus. Taigi, ir šiuo atveju informacija nėra slepiama. Savo ruožtu, minėtų šešių mažųjų erelių žūtį mes siejame su faktu, jog mūsų stebimuose VE parkuose nėra įrengtas nei vienas paukščius iš tolo pastebintis auto registratorius, kuris automatiškai sustabdytų VE ir paukštis išvengtų žūties. Taigi, tokių poveikio priemonių nepripažinimas Lietuvoje iš dalies lemia jautrių saugomų rūšių žūtį, apie ką nuolat komunikuojame su atsakingomis aplinkosaugos institucijos. Beje, ne mažiau svarbus faktas, jog keturi žuvę ereliai aptikti jau jaunikliams palikus lizdus ir ne artimoje lizdų aplinkoje, t.y. ten kur jie maitinasi. Tad mes laikomės nuomonės, kad miškuose perinčių, bet jų pakraščiuose ir gana tolimais atstumais nuo perimviečių besimaitinančių paukščių atveju, siekis apsaugoti tik artimą lizdų aplinką neužtikrins jų žūties išvengimo dėl susidūrimo su VE. To galima išvengti tik taikant kitose šalyse naudojamas efektyvias paukščių apsaugos priemones.
5. Asociacijos minimas nusamdytas ornitologas T. Budos teigimu yra išstojęs iš LOD.
Netiesa. T. Budos minimas nepriklausomas ornitologas, esą išstojęs iš LOD, mums žinomais duomenimis 30 metų laikotarpyje, nebuvo LOD narys.
Kodėl LOD dalyvauja ornitologiniuose planuojamų VE parkų tyrimuose?
Pritariame, kad VE sektorius gali kelti grėsmę kai kurioms nykstančioms paukščių rūšims (mažiesiems ereliams rėksniams, pesliams, jūriniams ereliams, žuvininkams, gandrams ir kt.) taip pat šikšnosparniams. Dėl šios priežasties, reikia atidžiai stebėti VE plėtros ir veiklos procesus. Vykdydami monitoringo stebėjimus, mes registruojame paukščių ir šikšnosparnių žūties faktus, apie ką jau rašėme aukščiau. Tačiau problemą matome ir tame, jog dalyje veikiančių VE parkų, poveikio paukščiams ir šikšnosparniams stebėjimai aplamai nevykdomi. Todėl tai vienas iš klausimų, ties kuriuo dirba LOD. Iš tikrųjų, Draugija buvo pirmoji organizacija, kuri sutarus su vystytojais, savo iniciatyva pradėjo tokią stebėseną dar 2011 metais (UAB „Vėjo vatas“, UAB „Amberwind“), kuomet teisės aktai nenumatė tokios prievolės. Jau daugiau nei 10 metų mes siekiame, jog VE parkų poveikis paukščiams ir šikšnosparniams būtų atidžiai stebimas, o nustačius neigiamą poveikį, būtų taikomos jo mažinimo priemonės.
Tiek Europos Komisija, tiek BirdLife International rekomendacijose nurodoma, kad pirmas žingsnis siekiant išvengti reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams yra tinkamas VE parkų ir juose taikomų ribojimų bei poveikį mažinančių priemonių planavimas, taip pat poveikį mažinančių priemonių taikymas. Tai daroma daugelyje Europos šalių, tačiau ne visose jų diegiamos efektyvios ir pasiteisinančios technologinės poveikio mažinimo priemonės. Deja, tokia praktika netaikoma ir Lietuvoje. Būtent todėl, BirdLife International sekretoriato darbuotojai ragina visus nacionalinius partnerius nenusišalinti ir dalyvauti tiek VE planavimo, tiek stebėsenos procesuose, siūlant kitose šalyse taikomas poveikio mažinimo priemones. BirdLife International nuolatos akcentuoja, jog dėl klimato kaitos sparčiai nyksta biologinė įvairovė. Jų matymu, situaciją galima bent pristabdyti, plėtojant atsinaujinančių išteklių energetiką.
Taigi, mums yra skaudu girdėti kaltinimus, kad paukščių apsauga yra nustumiama į šalį dėl kitų asmeninių interesų. Asociacija ir toliau siekia menkinti bet kokiais būdais Draugijos vardą ir kompetencijas, kai tuo tarpu mes stengiamės dirbti etiškai, laikantis nešališkumo principo, kompetentingai ir profesionaliai. Susiklosčius situacijai, kuomet žiniasklaidoje nuolatos pasirodo melagingi T. Budos kaltinimai Draugijai, iškraipant realius faktus ir atvirai meluojant tam naudojant ir viešas informacines erdves, esame priversti kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl Draugijos šmeižimo ir reputacijos menkinimo.
2024-10-21