birdlife.lt - Mes dirbame paukščiams ir žmonėms

LOD pozicija dėl žemės ūkio politikos (atnaujinta)

"Lietuvos paukščių būklė nebus gera kol dauguma ūkininkų, vykdydami savo kasdienines veiklas netaps sparnuočių draugais, o tai priklauso nuo būsimos žemės ūkio politikos, t.y. kokį ūkininkavimą rems valstybė. Jei mūsų politikai ir valdininkai tam nepritars, to pareikalauti gali visuomenė, tame tarpe ir atsakingai Lietuvos žemėje dirbantys ūkininkai". Šis pastebėjimas paremtas atsižvelgiant tiek į kaimo kraštovaizdyje perinčių paukščių poreikius, tiek į daugiau ar mažiau subalansuotai ir tvariai ūkininkaujančių smulkių ir vidutinių ūkininkų nuomonę.

Žemiau išdėstome pagrindinius akcentus:

1. Įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių būklė yra bloga ir kasmet nyksta vis sparčiau:

a. 2000-2022 m. laikotarpiu stebėtų įprastų kaimo paukščių bendra gausa sumažėjo 54,76 proc., t.y. 2,4 proc. punkto per metus.

b. Paskutinių 9 metų laikotarpiu (2014-2022 m.) gausa mažėjo dar sparčiau: per laikotarpį sumažėjo beveik 40 proc., t.y. ji mažėjo vidutiniškai po 4,35 proc. punktų per metus. Taigi, per paskutinius 9 metus įprasti kaimo kraštovaizdžio paukščiai nyko kone dvigubai sparčiau nei nuo šio amžiaus pradžios, kas parodo, jog šio laikotarpio žemės ūkio praktika buvo ypač nepalanki biologinei įvairovei ir lėmė jos nykimo spartėjimą.

2. Ornitologai šį spartų paukščių nykimą pirmiausiai sieja su palyginti didelio masto kraštovaizdžio ir žemėnaudos pokyčiais Lietuvos kaime – pievų, ganyklų ir pamiškių bei paupių suarimo, sodybų nykimu, jų teritorijas paverčiant ariamos žemės plotais, jų plėtrai iškertant net laukuose buvusius pavienius medžius. Pievų ir ganyklų suarimą smulkiuose ir vidutiniuose ūkiuose lėmė po 2017 metų sumažinta parama tvarkant pievas, ypač ūkininkams, neturintiems gyvulių. Tuo tarpu per 10 metų dėl nepalankių  paramos schemų gyvulių augintojų sumažėjo 30.000 – tai netinkamos žemės ūkio politikos rezultatas. 

3. Faktas, jog nykstant gyvulių augintojams, nyksta ir pievos bei ganyklos, nes ūkininkai pasirenka ekonomiškai gerokai patrauklesnį ūkininkavimą – žemdirbystę. Ir tai suprantama, nes ūkininkams jų veikla yra jų pragyvenimo šaltinis. Todėl mes ženklios dalies pievų suarimą vertiname ne kaip ūkininkų savanaudiškais siekiais paremtus sprendimus, o netinkamą Lietuvos žemės ūkio politiką. Smulkūs ir vidutiniai ūkininkai pasirinko tai, kam buvo skirti šalies paramos prioritetai!

4. Šiuo metu Europos Komisija (EK) reikalauja atkurti po 2018 metų suartas daugiametes pievas, kas smulkiems ir vidutiniams ūkininkams (kuriems priskiriama maždaug 80 proc. visų ūkininkų) sudaro papildomą finansinę naštą. Mūsų galva, EK reikalavimų įgyvendinimas yra Lietuvos valstybės reikalas, todėl tam turėtų būti skiriama ir atitinkama parama. Juolab, jog tai susiję ir su įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių, kurie parodo visos biologinės įvairovės būklę, nykimo sustabdymu. Būtent gamtai draugiškas ūkininkavimas ir yra pirmiausiai remiamas Europos Sąjungoje. 

5. Po pokalbių su nemažu skaičiumi ūkininkų turime ir palyginti gerų žinių gamtai neabejingiems žmonėms – ženkli dalis smulkių ir vidutinių ūkininkų mielai ūkininkautų išsaugant ir net atkuriant sunaikintas pievas. Su sąlyga, jog tokioms ūkinėms veikloms valstybė skirtų oriai dirbti leidžiančią paramą, kurią šiuo metu gauna jau ne vieną dešimtmetį žemės ūkio kultūras auginantys, dirvožemį alinantys, o didesnę produkcijos dalį eksportuojantys, taip vadinami „grūdininkai“.

6. Realybė yra tokia – 80 proc. Kaimo plėtros programos paramos yra skiriama maždaug 20 proc. intensyviai ūkininkaujantiems stambiems ūkiams (ar net koncernams), dažniausiai auginantiems grūdines ir kitas kultūras. Didesnioji jų dalis yra eksportuojama, t.y. nėra skiriama Lietuvos rinkai. O tiems, kurie atstovauja smulkius ir vidutinius ūkius, kurių didesnioji produkcijos dalis skiriama mūsų šalies vartotojams, gauna gerokai mažesnę bendrą paramos dalį. Be to, pastariesiems skiriama parama nėra pakankama siekiant išsaugoti gyvulių, ypač auginamų natūralioje aplinkoje, ūkius. Taip pat žemės ūkio veiklos įvairove pasižyminčius ūkius, kas labai svarbu palaikant gamtinį balansą kaimo kraštovaizdyje. Jų veikla taip pat nedaro didelio neigiamo poveikio klimato kaitai, taip ženkliai neteršia Lietuvos upių ir Baltijos jūros. Tačiau realybėje viskas yra priešingai – mūsų valstybė didžiausia apimtimi ir palankiausiomis sąlygomis remia tuos, kurie niokoja ir alina Lietuvos gamtą, savo produkcijos didesnę dalį išveža svetur. Todėl mes tiesiai sakome, jog jie eksportuoja/parduoda Lietuvos gamtą!

Pabaigai būtina pasakyti, jog kaimo kraštovaizdžio paukščiai yra glaudžiai susiję su kaimo žmonių ūkine veikla, kuri per daugelį metų suformavo jiems tinkamas buveines. Lietuvos kaime visada būdavo ne tik pievų ir ganyklų, bet ir daržai, pasėlių plotai, sodai, sodybvietės su greta esančiais upeliais ir paupių želdiniais, paežerėmis, įvairaus dydžio miškeliais. Tai sudarė puikias sąlygas biologinei įvairovei, Lietuvos kaimo aplinka pasižymėjo palyginti didele paukščių gausa ir įvairove. Nes kaimo gyvenimas vyko santarvėje su gamta, daug metų išlaikant šį balansą. Tik sovietmetį šis balansas buvo pažeistas įgyvendinus didelio masto šlapynių melioraciją - tuomet buvo sunaikinta didžioji jų dalis. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kaimo ekosistemos po truputį atsigavo, ypač sumažėjus pesticidų ir trąšų naudojimui. Tačiau vėliau, kaimo plėtrai gavus Europos Sąjungos paramą, kuri turėjo paremti ūkininkus, negriaunant gamtos balanso, nenaikinat jos vertybių ar paprasčiausiai jų visai neišstumiant iš istorinių jų gyvenamųjų vietų. Biurokratine kalba tai – žemės ūkio politika. Todėl būtent ją reikia kuo skubiau keisti, jei norime bent išsaugoti kas liko iš buvusios turtingos Lietuvos kaimo biologinės įvairovės. Mes, gamta besirūpinanti visuomenės dalis, norime, jog kaime neišnyktų smulkūs ir vidutiniai ūkiai su visa jiems būdinga įvairove, kurie galėtų atkurti tai, kas buvo beatodairiškai sunaikinta išimtinai didesnio pelno siekimo tikslais. Tačiau tam, kad šie ūkininkai neapleistų savo žemių, būtina atitinkama parama, kurią suteikia Kaimo plėtros programa. Čia vienintelis klausimas ar ta parama ir jos prioritetai atitinka ES ir šalies prioritetus, taip pat visuomenės lūkesčius. Bet faktas, jog tik dirbdami kartu su ūkininkais ir suprasdami vienas kitą, mes galime išsaugoti Lietuvos gamtą! Taip pat kartu turime siekti, jog žemės ūkio politika užtikrintų Lietuvos kaimo darną su gamta!

 


Reti stebėjimai

2024-06-24
Hydroprogne caspia
2024-06-24
Emberiza calandra
2024-06-23
Acrocephalus dumetorum
2024-03-12
Ciconia ciconia
2024-06-23
Emberiza calandra
2024-06-23
Emberiza calandra
2024-06-23
Acrocephalus dumetorum
2024-01-27
Falco columbarius
2024-04-04
Phoenicurus phoenicurus
2024-04-18
Acrocephalus schoenobaenus