Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie mėgėjiškos žvejybos įteisinimą Žaltyčio ežere nuo lapkričio 1 d. Iki šiol Žaltyčio ežere buvo leidžiama mėgėjiška poledinė žvejyba, kuri neturėjo tiesioginės neigiamos įtakos migruojančių vandens paukščių populiacijoms.

Žvejyba iš valčių Žaltyčio ežere, Žuvinto biosferos rezervato botaniniame - zoologiniame draustinyje, nuo lapkričio mėn. 1 d, turės neigiamų pasekmių čia apsistojantiems vandens paukščiams. Tokia veikla nesuderinama su Žuvinto biosferos rezervato nuostatuose deklaruojamu teiginiu, jog „biosferos rezervato išskirtinę vertę formuoja migruojančių žąsų ir kitų vandens paukščių rūšių bei pilkųjų gervių sankaupos Žuvinto, Žaltyčio, Amalvo ežeruose ir pelkiniuose kompleksuose, ir apylinkėse“.

Neįmanoma Žaltyčio draustinyje išsaugoti skaitlingas migruojančių vandens paukščių populiacijas, leidžiant plaukioti valtimis ir iš jų žvejoti nuo lapkričio 1 d.

Žaltyčio ežeras ir paukščių stebėjimo bokštelis. Regimanto Vabuolo nuotrauka

Vandens paukščių sankaupos formuojasi tik nedaugelyje mūsų šalies ežerų, pasižyminčių ypatingomis ekologinėmis savybėmis, kurios sudaro palankias poilsio bei mitybos sąlygas sparnuočiams.  Žaltyčio ež. (268 ha) yra vienas iš tokių. Rudeninio traukimo metu jis migruojančių paukščių gausa nenusileidžia greta esantiems migruojančių paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusą turintiems gerokai didesnio ploto Žuvinto, Metelių ir Dusios ežerams. Žaltyčio ežero išskirtinės savybės – nedidelis gylis (vid. 1,7 m), tinkama mitybinė bazė (maurabraginių dumblių sąžalynai dengia beveik visą ežero dugną) sudaro labai geras sąlygas apsistoti ežere gausioms migruojančių gulbių, nardančių ančių, dančiasnapių, kragų sankaupoms. Būtent dėl šios priežasties, net sovietmečio funkcionieriai suprato tokios teritorijos unikalumą ir svarbą, todėl jau nuo 1960 metų jis saugotas suteikus ornitologinio draustinio statusą. Vėliau Žaltytis priskirtas prie potencialių teritorijų įrašyti į tarptautinės Ramsaro konvencijos sąrašą.

Migruojančių paukščių sankaupoms formuotis būtina iki minimumo sumažinti trikdymo faktorių. Tai ypač svarbu nardančioms antims – kuoduotosioms, rudagalvėms, klykuolėms bei kitų rūšių vandens paukščiams. Jų populiacijų apsaugai labai svarbios sankaupos registruojamos Žaltyčio ežere. Norime atkreipti dėmesį, jog rudagalvė antis yra įrašyta ir Lietuvos Respublikos Raudonąją knygą, tarptautinių mastu paskelbta globaliai nykstančia rūšimi, kurios šėrimosi bei migracinių sankaupų vietos paskutiniais dešimtmečiais sparčiai naikinamos dėl taršos bei trikdymo.

Rudagalvė antis. Mariaus Čepulio nuotrauka

Pažymėtina, kad mėgėjiška žvejyba yra didžiausią įtaką darantis trikdymo faktorius migracinių sankaupų metu, nes valtys ežere užsibūna pakankamai ilgą laiką. Tai parodė ir š.m. spalio-lapkričio mėn. vykdomų apskaitų duomenys. Yra visiškai klaidinga manyti, jog tokių sankaupų apsauga tampa neaktuali nuo lapkričio mėnesio. Vandens paukščiai savo poilsio bei maitinimosi vietas migracijų metu, taip pat žiemovietes pasirenka, jei jose yra tinkamos vandens paukščiams sąlygas. Keičiantis klimatui, migruojančių paukščių sankaupos Lietuvoje išlieka vis ilgesnį laiką ir tai tampa įprastu reiškiniu iki pat gruodžio mėn. Paukščiams svarbus migracijų laikotarpis turi būti pagrindžiamas faktiniais duomenimis ir konkrečiomis gamtinėmis sąlygomis.

Mes apgailestaujame, kad  Žuvinto biosferos rezervato nuostatai buvo paruošti nesitariant su ornitologais. Raginame Aplinkos ministerijos atsakingus darbuotojus iš esmės peržiūrėti šį dokumentą ir diskusijų metu įvertinti mėgėjiškos žūklės galimybes Žaltyčio ežere.