Žalia varna 2018

Šių metų liepos 27-29 d. savaitgalį Druskininkų apylinkėse esančio Ašarėlio ež. pakrantėje būrys paukščiais besidominčių žmonių susirinko į tradicinį renginį „Žalia varna 2018“. Jį organizavo Lietuvos ornitologų draugija (LOD). Renginio pagrindinis tikslas – aptarti žalvarnių apsaugos problemas bei praktiniais darbais padėti šiems globaliai nykstantiems paukščiams. Į renginį susirinkę paukščių stebėtojai tuo pačiu aptaria ir kitų nykstančių sparnuočių apsaugos aktualijas. Be to, mažiau patyrę renginio dalyviai turi progą pagilinti savo ornitologines žinias, susipažinti su jiems dar nepažįstamomis sparnuočių rūšimis.

Pirmieji renginio dalyviai rinkosi penktadienio vakarą. Iš viso į renginį atvyko 50 dalyvių. Į šventę rinkosi ne tik pavieniai paukščių stebėtojai, bet į renginį atvyko ir kartu su šeimomis. Šeštadienį vyko oficialus renginio atidarymas. Laimonas Šniaukšta pasveikino visus susirinkusius, aptarė renginio programą paskirstė savanoriškus darbus. Vieni važiavo tikrinti ir tvarkyti žalvarniams jau iškeltų inkilų, kiti vyko ieškoti žalvarnių automobiliais Druskininkų apylinkėse, treti žalvarnių ieškojo stovyklavietėje.

Programos pristatymas. Gedimino Petkaus nuotrauka

Darbų pasiskirstymas. G. Petkaus nuotrauka

Stovyklavietė prie Ašarinio ežero. Tado Gružinsko nuotraukos

Apie 16 val. iš stebėjimų sugrįžę renginio dalyviai tarpusavyje pasidalino įvykdytais darbais ir stebėjimais. Druskininkų apylinkėse sėkmingai perėjo 5 poros žalvarnių (pernai metais 6 poros). Ne visi renginio dalyviai šiais metais matė žalvarnius įprastose vietose greta stovyklavietės. Bet buvo galima stebėti kitus retus paukščius – kukučius, uldukus, sketsakalius ir žaliąsias meletas.

Žalvarnių paieška. G. Petkaus nuotraukos

Po visų sunkių darbų, skirtų retiesiems paukščiams, ir žalvarnių paieškos, gausus stebėtojų būrys dalyvavo  „aštriausios akies“ teleskopų varžybose. Jų užduotis – nuskaityti žalvarnių žiedus – nebuvo visiems lengvai įkandama.

Teleskopų varžybos. Gražinos Skirpstienės nuotrauka

Medžiuose žalvarnių nuotraukos. Gedimino Petkaus nuotrauka

Visgi, kai kuriems pavyko „iššifruoti“ ne vieną nuotraukose esančio spalvoto žiedo įrašą. Daugiausiai žiedų nuskaitė Marius Karlonas (10). 8 nuskaitė Antanas Petraška ir Kristina Valinčienė. 5 nuskaitė Vita Augutė. Šie dalyviai užėmė prizines vietas ir buvo apdovanoti www.teleskopai.lt įsteigtais prizais.

Po varžybų vyko protų mūšis. Klausimai buvo įdomūs ir gana nelengvi, tad komandoms reikėjo kaip reikiant pasukti galvas. Protų mūšyje geriausiai pasirodė komanda "Šelmeninės kregždės".

Vakarinėje dalyje Laimonas Šniaukšta skaitė pranešimą „Žalvarniai Lietuvoje ir kitose šalyse“. Po pranešimo ir diskusijos vyko režisieriaus Eugenijaus Drobelio sukurto dokumentinio filmo „Laukinės gamtos slėpiniai“ pristatymas. Šio filmo dėka renginio dalyviai susipažino su gamtiniu požiūriu išskirtinėmis Dainavos krašto ir Bebros upės slėnio vietovėmis bei jas pamėgusiais sparnuočiais. Dalyviams filmas labai patiko.

Pranešimas "Žalvarniai Lietuvoje ir kitose šalyse"

Eugenijaus Drobelio filmas „Laukinės gamtos slėpiniai“

Sekmadienio rytą, renginio dalyviai skubėjo susikrauti savo mantą, planuodami šią dieną taip pat skirti paukščių stebėjimams – kas pakeliui į namus, kas specialiai aplankydamas įdomesnes ornitologiniu požiūriu vietas.

Žalvarnis Druskininkų apylinkėse. G. Petkaus nuotrauka

Lietuvoje vieni iš pirmųjų žalvarnių apsauga pradėjo rūpintis Druskininkų miškų urėdijos darbuotojai. Miškingose Druskininkų apylinkėse buvo ieškomos naujos šių paukščių perėjimo ir maitinimosi vietos, stebimi ir saugomi perintys žalvarniai. Urėdijos darbuotojo Audriaus Norkūno iniciatyva dar iki 2010 metų buvo iškelta apie 90 inkilų žalvarniams. 2010-aisiais metais Lietuvos ornitologų draugija (LOD) pradėjo įgyvendinti tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos BirdLife International finansuojamą projektą „Žalvarnių apsauga”. Pagrindinis šio projekto tikslas - kaupti informaciją apie esamas ar dar neseniai buvusias žalvarnių perėjimo, maitinimosi vietas ir ten iškelti šiems paukščiams tinkamus saugius inkilus bei vykdyti jų užimtumo stebėseną. Projekto metu buvo iškelti dar papildomi inkilai stengiantis maksimaliai padengti tinkamas žalvarnių perėjimui teritorijas, o taip pat inkilus saugant nuo galimų plėšrūnų grėsmių uždedant apsaugas. LOD, bendradarbiaudama su Druskininkų miškų urėdija, jau septintus metus rūpinasi žalvarniais. 2010 ir 2011 metais džiaugėmės, kad ir nedidele, bet stabilia 5 perinčių porų populiacija Druskininkų apylinkėse. 2012 metais LOD kartu su didžiausiu šalyje prekybos tinklu „Iki“ pradėjo projektą, skirtą trijų nykstančių paukščių – uralinės pelėdos (Strix uralensis), žalvarnio (Coracias garrulus) ir kukučio (Upupa epops) apsaugai. Naudojantis „Iki“ finansine parama, jau pirmaisiais metais  LOD pagamino ir iškėlė keliasdešimt inkilų žalvarniams, kuriuose jau treti metai įsikuria žalvarnių, kukučių ir uralinių pelėdų poros. 2013 metais sulaukėme sugrįžusių ir iškeltus inkilus užėmusių net 7 perinčių žalvarnių porų. Deja 2014 metų vasara buvo šalta ir lietinga, nors buvo stebima daugiau sugrįžusių paukščių, tačiau perėjo tik 4 žalvarnių poros. 2015 metais laukėme geresnės situacijos, tačiau vėl perėjo tik 4 poros. Tęsėme darbus toliau ir šiemet sulaukėme ilgai laukto pagausėjimo - perinčių 6 žalvarnių porų. Žalvarniai taip pat stebimi ir kitose Lietuvos vietose. 2010 - 2015 metais perintys žalvarniai užregistruoti Utenos, Ignalinos bei Švenčionių rajonuose. 2016 m. nei Ignalinos, nei Švenčionių rajonuose perinčių žalvarnių nebuvo rasta, bet registruotos 3 perinčios poros Utenos rajone. 2017 metais 6 poros perėjo Druskininkuose. Pietryčių Lietuvoje perėjo tik 2 poros. Šiais metais Druskininkų apylinkėse perėjo 5 poros, o Utenos rajone tik 1 pora. Taigi matome, kad Druskininkų apylinkės išlieka svarbiausios žalvarnių perėjimo vietos, o be bendrų šių nuostabių paukščių apsaugai skiriamų veiksmų kažin ar žalvarnių populiacija nebūtų išnykusi.

Pabaigoje norime padėkoti VĮ Druskininkų miškų urėdijai už šio renginio paramą, o ypač, jos darbuotojui, miškininkui Audriui Norkūnui, kuris LOD narių tarpe, be jokios abejonės, yra daugiausia laiko ir energijos skyręs žalvarnio išsaugojimui pietinėje Lietuvoje. Neabejotinai jo pastangos nulėmė, kad mes dar galime Druskininkų apylinkėse grožėtis šiais nuostabiais paukščiais. Taip pat dėkojame LOD nariams Laimonui Šniaukštai ir Mildai Šniaukštienei, kurie taip pat prisideda prie šių retųjų paukščių apsaugos. Ir, be abejo, dėkojame visiems „Žalios varnos 2018“ dalyviams už bendras pastangas saugant žalvarnius Druskininkų apylinkėse. Dėkojame ir UAB „IDD“ už įsteigtus prizus renginio dalyviams.


Reti stebėjimai

2018-10-13
Milvus milvus
2018-10-14
Regulus ignicapilla
2018-10-13
Regulus ignicapilla
2018-10-12
Milvus milvus
2018-10-11
Sitta europaea asiatica LOFK
2018-10-14
Carduelis flavirostris
2018-10-13
Carduelis flavirostris
2018-10-13
Milvus milvus
2018-10-12
Milvus milvus
2018-10-13
Saxicola rubicola LOFK