Šių metų rugpjūtį 4-6 d. savaitgalį Druskininkų apylinkėse esančio Ašarėlio ež. pakrantėje būrys paukščiais besidominčių žmonių susirinko į tradicinį renginį „Žalia varna 2017“. Jį organizavo Lietuvos ornitologų draugija (LOD). Renginio pagrindinis tikslas – aptarti žalvarnių apsaugos problemas bei praktiniais darbais padėti šiems globaliai nykstantiems paukščiams. Į renginį susirinkę paukščių stebėtojai tuo pačiu aptaria ir kitų nykstančių sparnuočių apsaugos aktualijas. Be to, mažiau patyrę renginio dalyviai turi progą pagilinti savo ornitologines žinias, susipažinti su jiems dar nepažįstamomis sparnuočių rūšimis.

Pirmieji renginio dalyviai rinkosi penktadienio vakarą. Iš viso į renginį atvyko 55 dalyviai. Į šventę rinkosi ne tik pavieniai paukščių stebėtojai, bet į renginį atvyko ir kartu su šeimomis. Šeštadienį vyko oficialus renginio atidarymas. Laimonas Šniaukšta pasveikino visus susirinkusius, aptarė renginio programą ir kartu su LOD direktoriumi Liutauru Raudonikiu ir ornitologu ekspertu Mariumi Karlonu paskirstė savanoriškus darbus. Vieni važiavo tikrinti ir tvarkyti žalvarniams jau iškeltų inkilų, kiti vyko ieškoti žalvarnių automobiliais Druskininkų apylinkėse, treti kėlė inkilus kukučiams, pelėdikėms ir klykuolėms. Viso iškelta 8 inkilai klykuolėms, 1 inkilai pelėdikei ir 4 inkilai kukučiams.

Renginio programos pristatymas. Kęstučio Jarmalavičiaus nuotraukos

Darbų pasiskirstymas. K. Jarmalavičiaus nuotrauka

Šalia stovyklavietės prie ežero keliami 2 klykuolėms skirti inkilai. G. Petkaus nuotrauka

Apie 16 val. iš stebėjimų sugrįžę renginio dalyviai tarpusavyje pasidalino įvykdytais darbais ir stebėjimais. Gera naujiena ta, kad Druskininkų apylinkėse sėkmingai perėjo 6 poros žalvarnių. Šiais metais renginio metu visiems dalyviams pavyko pamatyti žalvarnius. 

Greta stovyklavietės buvo galima stebėti kitus retus paukščius – kukučius, uldukus, sketsakalius ir žaliąsias meletas. G. Petkaus nuotrauka

Toliau nuo stovyklavietės šalia Baltarusijos sienos puikiai šį paukštį įamžino Kristina Valinčienė

Po visų sunkių darbų, skirtų retiesiems paukščiams, ir žalvarnių paieškos, gausus stebėtojų būrys dalyvavo  „aštriausios akies“ teleskopų varžybose. Jų užduotis – nuskaityti žalvarnių žiedus – nebuvo visiems lengvai įkandama.

„Aštriausios akies“ teleskopų varžybos. Gedimino Petkaus nuotraukos

Visgi, kai kuriems pavyko „iššifruoti“ ne vieną nuotraukose esančio spalvoto žiedo įrašą. Daugiausiai žiedų po 10 nuskaitė Marius Karlonas ir Laimonas Šniaukšta. 9 nuskaitė Vytautas Eigirdas. Kadangi jų darbo specifika yra susijusi su paukščių stebėjimu ir jie yra profesionalai jie dalyvavo „simboliškai“ ir nebuvo apdovanoti. Pirmąją vietą užėmė Gediminas Eigirdas, antrąją vietą užėmė Kęstutis Gružinskas, o trečioji atiteko Pauliui Gružinskui ir Tomui Jachimavičiui. Visiems jiems įteikti specialūs prizai knygelės ir marškinėliai.

Po varžybų vyko protų mūšis. Klausimai buvo sunkūs, tad komandoms reikėjo kaip reikiant pasukti galvas. Protų mūšyje geriausiai pasirodė komanda "Baltos varnos".

Protų mūšio vedėjas Laimonas Šniaukšta ir nugalėtojų komanda "Baltos varnos"

Po apdovanojimų pranešimą skaitė žalvarnio apsaugos veiklas koordinuojantis Laimonas Šniaukšta. G. Petkaus nuotraukos

Pristatytas projektas "Gamtos paveldo panaudojimas ornitologinio turizmo plėtrai Dzūkijoje ir Biebržos slėnyje" Nr. LT-PL-1R-056. Projektą pristatė Liutauras Raudonikis ir Marius Karlonas. G. Petkaus nuotrauka

LOD direktorius Liutauras Raudonikis įteikė padėką savanoriui Laimonui Šniaukštai už indėlį saugant šiuos retuosius paukščius. G. Petkaus nuotrauka

Sekmadienio rytą, renginio dalyviai skubėjo susikrauti savo mantą, planuodami šią dieną taip pat skirti paukščių stebėjimams – kas į Čepkelių rezervatą, kas pakeliui į namus.

Lietuvoje vieni iš pirmųjų žalvarnių apsauga pradėjo rūpintis Druskininkų miškų urėdijos darbuotojai. Miškingose Druskininkų apylinkėse buvo ieškomos naujos šių paukščių perėjimo ir maitinimosi vietos, stebimi ir saugomi perintys žalvarniai. Urėdijos darbuotojo Audriaus Norkūno iniciatyva dar iki 2010 metų buvo iškelta apie 90 inkilų žalvarniams. 2010-aisiais metais Lietuvos ornitologų draugija (LOD) pradėjo įgyvendinti tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos BirdLife International finansuojamą projektą „Žalvarnių apsauga”. Pagrindinis šio projekto tikslas - kaupti informaciją apie esamas ar dar neseniai buvusias žalvarnių perėjimo, maitinimosi vietas ir ten iškelti šiems paukščiams tinkamus saugius inkilus bei vykdyti jų užimtumo stebėseną. Projekto metu buvo iškelti dar papildomi inkilai stengiantis maksimaliai padengti tinkamas žalvarnių perėjimui teritorijas, o taip pat inkilus saugant nuo galimų plėšrūnų grėsmių uždedant apsaugas. LOD, bendradarbiaudama su Druskininkų miškų urėdija, jau septintus metus rūpinasi žalvarniais. 2010 ir 2011 metais džiaugėmės, kad ir nedidele, bet stabilia 5 perinčių porų populiacija Druskininkų apylinkėse. 2012 metais LOD kartu su didžiausiu šalyje prekybos tinklu „Iki“ pradėjo projektą, skirtą trijų nykstančių paukščių – uralinės pelėdos (Strix uralensis), žalvarnio (Coracias garrulus) ir kukučio (Upupa epops) apsaugai. Naudojantis „Iki“ finansine parama, jau pirmaisiais metais  LOD pagamino ir iškėlė keliasdešimt inkilų žalvarniams, kuriuose jau treti metai įsikuria žalvarnių, kukučių ir uralinių pelėdų poros. 2013 metais sulaukėme sugrįžusių ir iškeltus inkilus užėmusių net 7 perinčių žalvarnių porų. Deja 2014 metų vasara buvo šalta ir lietinga, nors buvo stebima daugiau sugrįžusių paukščių, tačiau perėjo tik 4 žalvarnių poros. 2015 metais laukėme geresnės situacijos, tačiau vėl perėjo tik 4 poros. Tęsėme darbus toliau ir šiemet sulaukėme ilgai laukto pagausėjimo - perinčių 6 žalvarnių porų. Žalvarniai taip pat stebimi ir kitose Lietuvos vietose. 2010 - 2015 metais perintys žalvarniai užregistruoti Utenos, Ignalinos bei Švenčionių rajonuose. 2016 m. nei Ignalinos, nei Švenčionių rajonuose perinčių žalvarnių nebuvo rasta, bet registruotos 3 perinčios poros Utenos rajone. Šias metais 6 poros perėjo Druskininkuose ir tikėtina, kad 7 pora nors vėlyva, bet dar tikėtina. Pietryčių Lietuvoje šiemet perėjo tik 2 poros. Taigi matome, kad Druskininkų apylinkės išlieka svarbiausios žalvarnių perėjimo vietos, o be bendrų šių nuostabių paukščių apsaugai skiriamų veiksmų kažin ar žalvarnių populiacija nebūtų išnykusi.

Pabaigoje norime padėkoti VĮ Druskininkų miškų urėdijai už šio renginio paramą, o ypač, jos darbuotojui, miškininkui Audriui Norkūnui, kuris LOD narių tarpe, be jokios abejonės, yra daugiausia laiko ir energijos skyręs žalvarnio išsaugojimui pietinėje Lietuvoje. Neabejotinai jo pastangos nulėmė, kad mes dar galime Druskininkų apylinkėse grožėtis šiais nuostabiais paukščiais. Ir, be abejo, dėkojame visiems „Žalios varnos 201ų“ dalyviams už bendras pastangas saugant žalvarnius Druskininkų apylinkėse.