birdlife.lt - Mes dirbame paukščiams ir žmonėms

Vasario 2 d. - Pasaulinė pelkių diena

Jau penkiasdešimt vieneri metai kai 1971-aisiais vasario 2 dieną Irano mieste prie Kaspijos jūros – Ramsare, buvo pasirašyta tarptautinė pelkių ir seklių vandenų apsaugos konvencija, skirta išsaugoti svarbiausias Žemės šlapynes, kurios svarbios regiono ar pasaulinėms ekosistemoms, klimatui, retų rūšių apsaugai, vietos žmonių gyvenamoms sąlygoms – maisto, vandens, bendrai aplinkos kokybei – ir jų palaikymui (teisiškai konvencija įsigaliojo 1975 metais). Konvenciją siejant su jos pasirašymo vieta, ją sutrumpintai vadina tiesiog Ramsaro konvencija. Konvencijos tikslas – išsaugoti svarbiausias Žemės šlapynes (pelkes, ežerus, upių slėnius ir deltas, lagūnas ir kt.), kurios svarbios vietovės ar regiono ekosistemoms, pasaulio klimatui, vietos žmonių gyvenamo sąlygoms. Kasmet nevyriausybinės organizacijos, regioninių parkų direkcijos organizuoja renginius paminėti šiai dienai. 2022 m. sausio mėn. duomenimis konvenciją yra pasirašiusios 172 šalys, kuriose yra 2435 Ramsaro objektai, užimantys bendrą 254,685,425 ha plotą. https://www.ramsar.org/ informacija

 

Prie šios konvencijos įgyvendinimo yra prisijungus ir Lietuva – ją LR Seimas ratifikavo 1993 metais. Taigi, mūsų šalis jau beveik trisdešimt metų siekia įgyvendinti Ramsaro konvencijos reikalavimus, kas pirmiausiai siejama su pelkių, užliejamų pievų ir seklių vandenų apsauga.  Mūsų krašte į Ramsaro konvencijos sąrašus pirmiausiai buvo įtrauktos penki didžiausi šlapžemių kompleksai: Čepkelių, Kamanų ir Viešvilės gamtiniai rezervatai, buvęs Žuvinto gamtinis rezervatas ir Nemuno deltos regioninis parkas. Tai didžiausios ir natūraliausios Lietuvos aukštapelkės, išskirtinis seklus Žuvinto ežeras bei unikalus Nemuno upės deltos įvairių šlapynių kompleksas, pradedant užliejamomis pievomis, šlapiais miškais ir baigiant aukštapelkėmis, Nemuno upės estuarija. Vėliau 2011 m. sąrašus papildė Girutiškio pelkė ir Adutiškio – Svylos – Birvėtos šlapžemių kompleksas  https://www.ramsar.org/wetland/lithuania

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos ornitologų draugijos vykdyti ar vykdomi projektai pelkių būklei atkurti

Tyrulių pelkė – unikalus pelkinių ekosistemų kompleksas Lietuvoje, savo užimamu plotu nusileidžiantis tik Čepkelių ir Žuvinto šlapžemių teritorijoms. Tai didžiausias išeksploatuotas pelkinis masyvas Lietuvoje su kadaise buvusia didžiausio ploto šalies žemapelke. Bendras buvusių pelkynų plotas užima apie 4700 ha, o durpių kasybai naudota 3773 ha. Nepaisant kelis dešimtmečius vykdytos intensyvios durpių gavybos, šios teritorijos gamtosauginė vertė ir šiuo metu išliko didelė. 

Pelkinių buveinių atkūrimas pasaulyje šiuo metu sulaukia itin didelio gamtosaugininkų ir visuomenės  dėmesio, nes pripažįstama, kad pelkės yra vienintelės gamtinės buveinės, kurios iš pelkinių augalų liekanų besiformuojančiame durpių klode geba tūkstančiams metų „užrakinti“ didžiulius iš atmosferos asimiliuojamus anglies kiekius. Džiugu, kad Tyrulių pelkės atkūrimas taip pat susijęs su šiuo labai reikšmingu ir itin aktualiu kovos su globalia klimato kaita aspektu.

Atgimstanti Tyrulių pelkė PDF.

Filmas sukurtas įgyventinant projektą „Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) atkūrimo darbus“ (LIFE12 NAT/LT/001186) finansuoja Europos Sąjungos aplinkos finansinis mechanizmas „LIFE+“, LR Aplinkos ministerija ir projekto partneriai.

Daugiau apie projektą svetainėje: http://www.tyruliai-life.lt/

Svencelės pelkė (Projektas "Svencelės pelkės apsaugos būklės gerinimas")

Klaipėdos ir Šilutės r. sandūroje esanti Svencelės pelkė – viena iš nedaugelio lagūninės kilmės pelkių Lietuvoje. XX amžiuje jos hidrologinis režimas buvo pažeistas, ją apjuosus sausinimo grioviais, dėl ko sutriko natūrali pelkės pusiausvyra ir jos gyvavimo procesai – atviruose pelkės plotuose įsitvirtino ir suvešėjo anksčiau jiems nebūdinga sumedėjusi augalija, keitėsi jos struktūra, dėl ko išnyko retos paukščių rūšys. Dalis pokyčių lieka nežinomi, nes trūksta duomenų apie ankstesniu laikotarpiu čia buvusias gamtines vertybes. Galiausiai, sausėjant pelkei padidėjo gaisrų pavojus, sausinimo kanalais organiniai nešmenys patenka į Kuršių marias (tiesiogiai arba per Vilhelmo kanalą), kas prisideda prie marių eutrofikacijos didėjimo. Belieka pasidžiaugti, kad Svencelės pelkės nespėta ‚įsisavinti‘ durpių gavybai, todėl ji nėra taip drastiškai pažeista kaip Aukštumalos ar Tyrų pelkės. Nors nedidele apimtimi durpių kasyba buvo pradėta ir Svencelės pietinėje dalyje. Tačiau, nors ir apsausinta, pelkė išsaugojo savo ypatybes su atvirais aukštapelkės plynės bei jose telkšančių ežerokšnių plotais. Todėl jai suteiktas valstybinio telmologinio, o vėliau ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST) statusas.  

Siekiant išsaugoti likusias gamtines vertybes bei, kiek įmanoma, atkurti pažeistą pelkės hidrologinį režimą, tuo pačiu sumažinant joje sukaupto anglies dvideginio bei organinių medžiagų patekimą į aplinką, Lietuvos ornitologų draugija (LOD) pradėjo vykdyti projektą „Svencelės pelkės apsaugos būklės gerinimas“ (toliau – Projektas), kurio tikslas  – atkurti Svencelės pelkės palankią apsaugos būklę, atstatant pelkės hidrologinį režimą bei atkuriant retų ir nykstančių paukščių ir augalų buveines. Ornitologiniu požiūriu yra ypač svarbu išsaugoti (o gal jau ir atkurti, nes paskutinių metų situacija nežinoma) dirvinio sėjiko perinčią populiaciją. Šio siekio svarbą parodo ir 2017 m. Aplinkos ministro patvirtintas Svencelės pelkės dirvinio sėjiko apsaugos veiksmų planas. Projekto veiklos tęsis iki 2023 m. balandžio mėnesio, o finansavimą skyrė tarptautinis Baltijos jūros apsaugos fondas (angl. Baltic Sea Conservation Foundation).

Numatytos Projekto veiklos apima pelkės hidrologinio režimo atkūrimo techninio-inžinierinio projekto parengimą bei praktinį jo įgyvendinimą, pažeistų buveinių tvarkymo darbus (daugumoje, sumedėjusios augalijos pašalinimą), teritorijos gamtotvarkos plano atnaujinimą bei jo patvirtinimą, hidrologinio ir saugomų gamtinių vertybių monitoringo schemos parengimą, kartu pateikiant dabartinius stebimų pelkės parametrų rodiklius. Projektas bus įgyvendinamas bendradarbiaujant su VĮ „Valstybinių miškų urėdija“,  Kuršių nerijos nacionalinio parko specialistais, atsakingais už Svencelės būklės stebėjimą, kartu į projekto veiklas įtraukiant ir vietos bendruomenę. Įgyvendinus projektą tikimasi, kad bus atkurta natūrali pelkės pusiausvyra, kuri užtikrins gamtinių vertybių išlikimą ilgalaikėje perspektyvoje.

Duomenys apie Svencelės pelkės buvusias ir šiuo metu aptiktas gamtines vertybes artimiausiu metu bus parengti atskira informacija.

Svencelės pelkė. Leono Jarašiaus nuotrauka

Daugiau apie projektą: http://www.birdlife.lt/svenceles-pelkes-apsaugos-bukles-gerinimas


Reti stebėjimai

2024-03-28
Sylvia atricapilla
2024-03-27
Branta bernicla
2024-03-27
Anser brachyrhynchus
2024-03-27
Sylvia atricapilla
2024-03-26
Aix galericulata
2024-03-26
Aegithalos caudatus europaeus
2024-03-25
Anser brachyrhynchus
2024-03-24
Aythya nyroca
2024-03-24
Anser brachyrhynchus
2024-03-24
Anser brachyrhynchus