Tarptautinė pelkių diena

1971-aisiais vasario 2 dieną Irano mieste prie Kaspijos jūros – Ramsare, buvo pasirašyta tarptautinė pelkių ir seklių vandenų apsaugos konvencija, skirta išsaugoti svarbiausias Žemės šlapynes, kurios svarbios regiono ar pasaulinėms ekosistemoms, klimatui, retų rūšių apsaugai, vietos žmonių gyvenamoms sąlygoms – maisto, vandens, bendrai aplinkos kokybei – ir jų palaikymui (teisiškai konvencija įsigaliojo 1975 metais). Konvenciją siejant su jos pasirašymo vieta, ją sutrumpintai vadina tiesiog Ramsaro konvencija. Konvencijos tikslas – išsaugoti svarbiausias Žemės šlapynes (pelkes, ežerus, upių slėnius ir deltas, lagūnas ir kt.), kurios svarbios vietovės ar regiono ekosistemoms, pasaulio klimatui, vietos žmonių gyvenamo sąlygoms. 2013 m. rugsėjo mėn. duomenimis konvenciją yra pasirašiusios 168 šalys, kuriose yra 2161 Ramsaro objektai, užimantys bendrą 2 056 821 km² plotą.

Prie šios konvencijos įgyvendinimo yra prisijungus ir Lietuva – ją LR Seimas ratifikavo 1993 metais. Taigi, mūsų šalis jau dvidešimt metų siekia įgyvendinti Ramsaro konvencijos reikalavimus, kas pirmiausiai siejama su pelkių, užliejamų pievų ir seklių vandenų apsauga.  Mūsų krašte į Ramsaro konvencijos sąrašus pirmiausiai buvo įtrauktos penki didžiausi šlapžemių kompleksai: Čepkelių, Kamanų ir Viešvilės gamtiniai rezervatai, buvęs Žuvinto gamtinis rezervatas ir Nemuno deltos regioninis parkas. Tai didžiausios ir natūraliausios Lietuvos aukštapelkės, išskirtinis seklus Žuvinto ežeras bei unikalus Nemuno upės deltos įvairių šlapynių kompleksas, pradedant užliejamomis pievomis, šlapiais miškais ir baigiant aukštapelkėmis, Nemuno upės estuarija.

Atsikurianti Tyrulių pelkė

Tyrulių pelkė – unikalus pelkinių ekosistemų kompleksas Lietuvoje, savo užimamu plotu nusileidžiantis tik Čepkelių ir Žuvinto šlapžemių teritorijoms. Tai didžiausias išeksploatuotas pelkinis masyvas Lietuvoje su kadaise buvusia didžiausio ploto šalies žemapelke. Bendras buvusių pelkynų plotas užima apie 4700 ha, o durpių kasybai naudota 3773 ha. Nepaisant kelis dešimtmečius vykdytos intensyvios durpių gavybos, šios teritorijos gamtosauginė vertė ir šiuo metu išliko didelė. 

Pelkinių buveinių atkūrimas pasaulyje šiuo metu sulaukia itin didelio gamtosaugininkų ir visuomenės  dėmesio, nes pripažįstama, kad pelkės yra vienintelės gamtinės buveinės, kurios iš pelkinių augalų liekanų besiformuojančiame durpių klode geba tūkstančiams metų „užrakinti“ didžiulius iš atmosferos asimiliuojamus anglies kiekius. Džiugu, kad Tyrulių pelkės atkūrimas taip pat susijęs su šiuo labai reikšmingu ir itin aktualiu kovos su globalia klimato kaita aspektu.

Atgimstanti Tyrulių pelkė PDF.

Filmas sukurtas įgyventinant projektą „Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) atkūrimo darbus“ (LIFE12 NAT/LT/001186) finansuoja Europos Sąjungos aplinkos finansinis mechanizmas „LIFE+“, LR Aplinkos ministerija ir projekto partneriai.

 

Daugiau apie projektą svetainėje: http://www.tyruliai-life.lt/

   


Reti stebėjimai

2019-04-20
Milvus milvus
2019-04-20
Regulus ignicapilla
2019-04-20
Motacilla citreola
2019-04-20
Regulus ignicapilla
2019-04-13
Milvus milvus
2019-04-20
Anser indicus
2019-04-20
Phasianus colchicus
2019-04-18
Milvus milvus
2019-04-19
Phasianus colchicus
2019-04-17
Luscinia luscinia