Savaitgalį vyko renginys „Žalia varna 2019“

Šių metų birželio 28-30 d. savaitgalį mėnesiu anksčiau nei tradiciškai Druskininkų apylinkėse esančio Ašarėlio ež. pakrantėje būrys paukščiais besidominčių žmonių susirinko į tradicinį renginį „Žalia varna 2019“. Jį organizavo Lietuvos ornitologų draugija (LOD). Renginio pagrindinis tikslas – aptarti žalvarnių apsaugos problemas bei praktiniais darbais padėti šiems globaliai nykstantiems paukščiams. Į renginį susirinkę paukščių stebėtojai tuo pačiu aptaria ir kitų nykstančių sparnuočių apsaugos aktualijas. Be to, mažiau patyrę renginio dalyviai turi progą pagilinti savo ornitologines žinias, susipažinti su jiems dar nepažįstamomis sparnuočių rūšimis. Šių metų renginio tikslas – atrasti naujas žalvarnių poras Druskininkų apylinkėse.

Pirmieji renginio dalyviai rinkosi penktadienio vakarą. Iš viso į renginį atvyko 32 dalyviai. Į šventę rinkosi ne tik pavieniai paukščių stebėtojai, bet į renginį atvyko ir kartu su šeimomis. Šeštadienį vyko oficialus renginio atidarymas. Renginio dalyvius pasveikino LOD nariai: Gediminas Petkus ir Laimonas Šniaukšta. Žalvarnių apsaugos koordinatorius Laimonas Šniaukšta ir Druskininkų miškų urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinierius LOD narys Audrius Norkūnas paskirstė savanoriškus darbus (žalvarnių monitoringo maršrutus). Daugelis dalyvių važiavo ieškoti žalvarnių Druskininkų ir gretimai jų esančiose apylinkėse, kiti  ieškojo žalvarnių stovyklavietėje.

Programos pristatymas. Gedimino Petkaus nuotrauka

Darbų pasiskirstymas. G. Petkaus nuotrauka

Apie 18 val. iš stebėjimų sugrįžę renginio dalyviai tarpusavyje pasidalino įvykdytais stebėjimais. Druskininkų apylinkėse peri 6 poros žalvarnių (pernai metais 5 poros). Keletą naujų porų rado Laimonas ir Milda Šniaukštai. Audrius Norkūnas. Visi renginio dalyviai šiais metais matė žalvarnius įprastose vietose greta stovyklavietės. Taip pat buvo galima stebėti ir kitus retus paukščius – kukučius, uldukus, sketsakalius ir žaliąsias meletas.

Žalvarnių paieška. G. Petkaus nuotrauka

Po visų sunkių darbų, skirtų retiesiems paukščiams, ir žalvarnių paieškos, gausus stebėtojų būrys dalyvavo  „aštriausios akies“ žiūronų varžybose (Šiais metais dalyviai naudojo žiūronus o ne teleskopus). Užduoties tikslas nuskaityti žalvarnių žiedus.

Medžiuose žalvarnių nuotraukos, vyksta varžybos. Alberto Skirpsto nuotrauka

Daugiausiai žiedų nuskaitė Povilas Bagdonas (8). Antrą ir trečią vietą užėmė svečiai iš Prancūzijos. Dalyviair buvo apdovanoti www.teleskopai.lt įsteigtais prizais.

Aštriausių akių varžybų nugalėtojas Povilas Bagdonas. G. Petkaus nuotrauka

Antrosios vietos laimėtojas Etierre Rogeau

Trečiosios vietos laimėtojas Gabi Caucal

Po varžybų vyko protų mūšis. Klausimai buvo įdomūs ir gana nelengvi, tad dalyviams reikėjo kaip reikiant pasukti galvas. Protų mūšyje geriausiai į klausimus atsakė Gediminas Petkus.

Gediminas Petkus. Alberto Skirpsto nuotrauka.

Vakarinėje dalyje Laimonas Šniaukšta skaitė pranešimą „Žalvarniai Lietuvoje ir kitose šalyse“. Pranešimas "Žalvarniai Lietuvoje ir kitose šalyse"

Sekmadienio rytą, renginio dalyviai skubėjo susikrauti savo mantą, planuodami šią dieną taip pat skirti paukščių stebėjimams – kas pakeliui į namus, kas specialiai aplankydamas įdomesnes ornitologiniu požiūriu vietas.

Lietuvoje vieni iš pirmųjų žalvarnių apsauga pradėjo rūpintis Druskininkų miškų urėdijos darbuotojai. Miškingose Druskininkų apylinkėse buvo ieškomos naujos šių paukščių perėjimo ir maitinimosi vietos, stebimi ir saugomi perintys žalvarniai. Urėdijos darbuotojo Audriaus Norkūno iniciatyva dar iki 2010 metų buvo iškelta apie 90 inkilų žalvarniams. 2010-aisiais metais Lietuvos ornitologų draugija (LOD) pradėjo įgyvendinti tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos BirdLife International finansuojamą projektą „Žalvarnių apsauga”. Pagrindinis šio projekto tikslas - kaupti informaciją apie esamas ar dar neseniai buvusias žalvarnių perėjimo, maitinimosi vietas ir ten iškelti šiems paukščiams tinkamus saugius inkilus bei vykdyti jų užimtumo stebėseną. Projekto metu buvo iškelti dar papildomi inkilai stengiantis maksimaliai padengti tinkamas žalvarnių perėjimui teritorijas, o taip pat inkilus saugant nuo galimų plėšrūnų grėsmių uždedant apsaugas. LOD, bendradarbiaudama su Druskininkų miškų urėdija, jau septintus metus rūpinasi žalvarniais. 2010 ir 2011 metais džiaugėmės, kad ir nedidele, bet stabilia 5 perinčių porų populiacija Druskininkų apylinkėse. 2012 metais LOD kartu su didžiausiu šalyje prekybos tinklu „Iki“ pradėjo projektą, skirtą trijų nykstančių paukščių – uralinės pelėdos (Strix uralensis), žalvarnio (Coracias garrulus) ir kukučio (Upupa epops) apsaugai. Naudojantis „Iki“ finansine parama, jau pirmaisiais metais  LOD pagamino ir iškėlė keliasdešimt inkilų žalvarniams, kuriuose jau treti metai įsikuria žalvarnių, kukučių ir uralinių pelėdų poros. 2013 metais sulaukėme sugrįžusių ir iškeltus inkilus užėmusių net 7 perinčių žalvarnių porų. Deja 2014 metų vasara buvo šalta ir lietinga, nors buvo stebima daugiau sugrįžusių paukščių, tačiau perėjo tik 4 žalvarnių poros. 2015 metais laukėme geresnės situacijos, tačiau vėl perėjo tik 4 poros. Tęsėme darbus toliau ir šiemet sulaukėme ilgai laukto pagausėjimo - perinčių 6 žalvarnių porų. Žalvarniai taip pat stebimi ir kitose Lietuvos vietose. 2010 - 2015 metais perintys žalvarniai užregistruoti Utenos, Ignalinos bei Švenčionių rajonuose. 2016 m. nei Ignalinos, nei Švenčionių rajonuose perinčių žalvarnių nebuvo rasta, bet registruotos 3 perinčios poros Utenos rajone. 2017 metais 6 poros perėjo Druskininkuose. Pietryčių Lietuvoje perėjo tik 2 poros. 2018 metais Druskininkų apylinkėse perėjo 5 poros, o Utenos rajone tik 1 pora. Šiais metais rezultatai taip pat kuklūs. Žalvarniai perėjo tik Druskininkų apylinkėse. Viso rastos 6 poros. Taigi matome, kad Druskininkų apylinkės išlieka svarbiausios žalvarnių perėjimo vietos, o be bendrų šių nuostabių paukščių apsaugai skiriamų veiksmų kažin ar žalvarnių populiacija nebūtų išnykusi.

Pabaigoje norime padėkoti VĮ Druskininkų miškų urėdijai už šio renginio paramą, o ypač, jos darbuotojui, miškininkui Audriui Norkūnui, kuris LOD narių tarpe, be jokios abejonės, yra daugiausia laiko ir energijos skyręs žalvarnio išsaugojimui pietinėje Lietuvoje. Neabejotinai jo pastangos nulėmė, kad mes dar galime Druskininkų apylinkėse grožėtis šiais nuostabiais paukščiais. Taip pat labai dėkojame LOD nariams Laimonui Šniaukštai ir Mildai Šniaukštienei, kurie taip pat prisideda prie šių retųjų paukščių apsaugos. Ir, be abejo, dėkojame visiems „Žalios varnos 2019“ dalyviams už bendras pastangas saugant žalvarnius Druskininkų apylinkėse. Dėkojame ir ilgamečiams rėmėjams - UAB „IDD“ www.teleskopai.lt už įsteigtus prizus renginio dalyviams.

 


Reti stebėjimai

2019-09-19
Phylloscopus inornatus
2019-09-18
Phylloscopus inornatus
2019-09-19
Sterna paradisaea
2019-09-19
Falco vespertinus
2019-09-17
Ciconia ciconia
2019-09-18
Sterna paradisaea
2019-09-16
Apus apus
2019-09-17
Tadorna ferruginea LOFK
2019-09-17
Stercorarius parasiticus
2019-09-17
Stercorarius longicaudus LOFK