Pasaulinę pelkių dieną pasitinka ir atsikurianti Tyrulių pelkė

Tyrulių durpyno pelkė po truputį „atgimsta“ iš naujo – 2013-2017 metais Ornitologų draugijos kartu su partneriu UAB „Didysis Tyrulis“ vykdyto projekto metu buvo formuojami atviri užmirkę šios pelkės plotai, kuriuose siekiama atkurti pelkinėms augalijos buveinėms palankų drėgmės režimą. Buvo pašalinti visi šiuose plotuose augantys medžiai, krūmai ir aukštaūgė žolinė augalija, daugiausiai nendrės. Taip buvę nendrynai palaipsniui virto viksvynais, o pelkėjimo procesas suintensyvėjo, ėmė sparčiau formuotis pelkėms būdingi kiminų plotai, kitos tipinės pelkinių augalų bendrijos.

Atkuriamose įvairiose pelkės vietose atsivėrė pilni vandens plotai, pritraukiantys ir augalus, ir gyvūnus. Iš augalų stebimi didėjantys įvairių viksvų rūšių, melvenių, monažolių, lakišių sąžalynų plotai. Formuojasi naujos pluduriuojančių ir panirusių augalų bendrijos. Šarmingoje žemapelkėje, užmirkusiame viksvyne, kitose vietose rastos augančios raudonoji gegūnė, baltijinė gegūnė, lieknasis švylys, statusis atgiris. Atsikuriančios pelkės plotuose išskirtos šios EB svarbos buveinės: 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 7230 Šarmingos žemapelkės, 7120 Degradavusios aukštapelkės ir 7150 Plikų durpių saidrynai. Už tvarkymo plotų ribų aptiktos 9080 Pelkėtų lapuočių miškų ir 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveinės.

Tyrulių pelkė svarbi teritorija perinčioms ir rudeninių migracijų metu apsistojančioms gervėms ir gulbėms giesmininkėms bei čia perinčioms kitoms paukščių rūšims: didiesiems baubliams, švygždoms, plovinėms vištelėms, rudakakliams kragams, nendrinėms ir pievinėms lingėms. Džiugina Tyruliuose stebima stabili švygždų populiacija, siekianti iki 13 porų ir plovinių vištelių populiacija, siekainti iki 14 porų, o didžiųjų baublių tankumas - vienas didžiausių visoje Lietuvoje (2017 metais registruoti 33 teritoriniai patinai). Iki 30 porų nustatyta ir rudakaklių kragų, kitos retos paukščių rūšys ne tokios skaitlingos – peri po kelias poras mažųjų baublių, tetervinų, tikučių, raudonkojų tulikų, įvairių genių rūšių, plėšriųjų medšarkių. Iš žinduolių gausūs bebrai, ūdros, kanadinės audinės, įvairūs kanopiniai, smulkieji graužikai ir šikšnosparniai.

Norint išlaikyti projekto metu pasiektus rezultatus ir užtikrinti palankią atsikuriančios Tyrulių pelkės būklę, reikia ir ateityje periodiškai pjauti nendres ir sumedėjusią augaliją, sekti vandens lygio pokyčius ir vykdyti buveinių ir rūšių monitoringą.

Nuotraukos

Reti stebėjimai

2018-02-17
Gallinula chloropus
2018-02-17
Tachybaptus ruficollis
2018-02-17
Cygnus cygnus
2018-02-17
Clangula hyemalis
2018-02-17
Phalacrocorax carbo
2018-02-17
Tachybaptus ruficollis
2018-02-17
Egretta alba
2018-02-17
Turdus viscivorus
2018-02-14
Melanitta fusca
2018-02-14
Erithacus rubecula