Naujienos

Mokiniai kviečia saugoti gandrus

Daugumoje lizdų jau puikuojasi atskridę gandrai, kiti  yra pakeliui į gimtinę. Manoma, kad kasmet apie 530 000 baltųjų gandrų iš Skandinavijos ir Vidurio Europos nuveikia tūkstančius kilometrų migruodami iš šiltųjų kraštų. Deja, ši Lietuvos nacionalinio paukščio kelionė yra kupina pavojų. Pasak Tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos  birdlife.org bei žinių portalo delfi.lt, kasmet tūkstančių gandrų kelionė būna žiauriai nutraukta brakonierių. Vilniaus r. Nemenčinės K.Parčevskio gimnazijos mokiniai išgirdę šias žinias apie baltųjų gandrų medžioklę prie Viduržiemio pakrančių, buvo priblokšti...


Kviečiame dalyvauti fotokonkurse „Žuvėdros - grakščiosios šaudyklės“

Žuvėdros aptinkamos prie daugelio upių, ežerų, žuvininkystės tvenkinių, ties Kuršių mariomis, pajūryje. Lietuvoje veisiasi 5 rūšių žuvėdros, tačiau tiktai upinė žuvėdra yra gausesnė. Kitos mūsų krašte perinčios žuvėdros – baltaskruostė, baltasparnė, juodoji ir mažoji žuvėdros, yra retos ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Baltaskruostės, baltasparnės ir juodosios žuvėdros kuriasi sekliuose, uždumblėjusiuose vandens telkiniuose, o upinės ir mažosios žuvėdros – atvirose smėlėtose, durpinėse ar žemaūge žole apaugusiose salose. Žuvėdros veisiasi kolonijomis. Jau pats pavadinimas sako, kad žuvėdros yra žuvelėmis mintantys paukščiai, kurie grobio ieško nuolat skrajodami virš vandenų paviršiaus. Tai ne kirai, kurie būriais sekioja paskui dirvonus ariančius traktorius, apninka sąvartynus, kur suranda tinkamo maisto. Žuvėdros yra žymiai grakštesnės ir liaunesnės, su kregždiškai įkirptomis uodegomis. Nors prie vandens telkinių žuvėdros sutinkamos dažnai, tačiau daugelis su gamta artimiau nesusipažinusių žmonių jų neskiria nuo dar dažniau sutinkamų, gausesnių ir kažkiek išoriškai panašių kirų, todėl nuolat painioja šiuos sparnuočius.


Hidrologinio projekto sprendinių pristatymas Svencelėje

Siekiant išsaugoti Svencelės aukštapelkės gamtines vertybes, atkurti pelkėdarai palankų hidrologinį režimą bei sustabdyti dėl išsausėjusios durpės skaidymosi šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei organinių medžiagų patekimą į vandens telkinius, Lietuvos ornitologų draugija kartu su partneriais Valstybine miškų urėdija ir Kuršių Nerijos nacionaliniu parku pradėjo vykdyti projektą „Svencelės pelkės apsaugos būklės gerinimas“ (projekto trukmė – 2018–2021 m.).


Savaitgalį Punios šile vyko 4P mokymai

Praėjusį savaitgalį (29-31 d.) Punios šile vyko tretieji LOD organizuojamų kursų „4P“ 2018-2019 m. grupės mokymai. Pagrindinis pastarųjų mokymų tikslas - geriau susipažinti su geniniais ir pelėdiniais paukščiais, bei pasikartoti įprastus miško paukščius.


2019 m. kovo 16-17 d. vyko Lietuvos ornitologų draugijos narių Visuotinis susirinkimas

Šių metų kovo 16-17 d. Kaune, viešbutyje „Magnus“ vyko Lietuvos ornitologų draugijos (toliau – LOD arba Draugijos) narių Visuotinis susirinkimas už 2018 m. (toliau – Susirinkimas). Dalyvavo 67 dalyviai, iš jų 64 nariai (2019 m. kovo 16 d. LOD narių buvo 183 (sumokėjusių nario mokestį už 2019 metus) ir sudarė Susirinkimo kvorumą.


Balandžio 1-oji - Pasaulinė paukščių diena

1906 m. šią dieną buvo pasirašyta Tarptautinė paukščių apsaugos konvencija. Šią dieną visame pasaulyje skatinama supažindinti visuomenę su nykstančiais paukščiais, kelti inkilus.


Kovo 25-oji – Gandrinės, Blovieščiai

Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas). Jis galįs žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno, o dievdirbių kūryboje tarp šventųjų garbingą vietą užimdavo ir gandro statulėlės.


Kovo 20 d. minima pasaulinė Žemės diena

 

Kovo 20 d. minima pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose. 1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas taip pat tapti Žemės globėjais, o pavasario lygiadienį, kuris skirtingose planetos vietose yra kovo 20 – 21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną. Atsiliepdama į šį kreipimąsi, tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.


Kovo 19 d. - pempės diena

Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – plačiai žinomas paukštis, kurią tiek iš išvaizdos, tiek iš balso pažįsta kone kiekvienas. Juo labiau, kad tai vienas iš pirmųjų pavasarį parskrendančių paukščių. Todėl Lietuvos kaimo gyventojams pempė istoriškai, kartu su dirviniu vieversiu, buvo pavasario šauklio simbolis


Kovo 10 - ji

Stipraus vėjo skraidinamų debesų properšose skamba vora po voros lekiančių žąsų klegėjimas. Mišriuose pulkuose iš žiemojimo vietų namolei traukia baltakaktės, želmeninės ir pilkosios žąsys. Atitirpusiuose vandens telkiniuose ir upėse turškiasi klykuolės antys, mažieji ir didieji dančiasnapiai, pakrantėse maklinėja pilkieji ir didieji baltieji garniai, vakarėjant nendrynuose ūbteli sugrįžę didieji baubliai. Pelkynuose ar klampiuose juodalksnynuose skardena ir gracingus šokius šoka gervės. Jau kuris laikas parlėkę ankstyvojo pavasario pranašai – dirviniai vieversiai, lygutės, varnėnai, pempės. Virš atvirų pievų ir miško retmių ratus suka ir žaismingai klykauja parskridę paprastieji suopiai. Kiekvieną dieną grįžta vis daugiau sparnuočių galutinai įtvirtindami pavasario galią prieš besibaigiančią žiemą.


Reti stebėjimai

2019-08-22
Phalaropus lobatus
2019-08-22
Tadorna tadorna
2019-08-17
Circus cyaneus
2019-08-05
Fulica atra
2019-08-11
Ardea alba
2019-08-20
Falco columbarius
2019-08-16
Luscinia svecica
2019-08-16
Buteo rufinus LOFK
2019-08-19
Milvus milvus
2019-08-17
Stercorarius parasiticus