Siekiant pagerinti pelkėdarai palankų hidrologinį režimą bei pristabdyti dėl išsausėjusios durpės skaidymosi šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei organinių medžiagų patekimą į vandens telkinius, Lietuvos ornitologų draugija kartu su partneriu Kuršių Nerijos nacionaliniu parko direkcija šiaurinėje pelkės dalyje atliko apie 1,5 km ilgio pylimo rekonstrukciją ir įrengė 11 vandens užtvarų. 

LOD narių visuotinis susirinkimas (toliau – Susirinkimas) už 2022 metus organizuojamas 2023 m. blandžio 01-02 d., Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus konferencijų salėje, Laisvės al. 106 Kaunas. Dalyvių registracija pradedama balandžio 01 d. 09.30 val., Susirinkimo pradžia – 10.00 val., susirinkimo pabaiga – balandžio 02 d. 13.00 val.

Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas). Jis galįs žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno, o dievdirbių kūryboje tarp šventųjų garbingą vietą užimdavo ir gandro statulėlės. Lietuvos ornitologų draugija (LOD), tęsdama ilgametes tradicijas, LOD metinio susirinkimo dalyvių sprendimu 2023 „metų paukščiu“ pasirinko baltąjį gandrą (Ciconia ciconia).

Pirmiausia norime padėkoti visiems, kas 2022 m. ar ankstesniais metais dalyvavo LOD organizuotose įprastų paukščių populiacijų gausos stebėsenos (ĮPGS) apskaitose. Visų bendras įnašas leido laiku surinkti Draugijai ir visoms, paukščių ir visos gamtos apsauga besirūpinančioms organizacijoms nepaprastai svarbius duomenis. Taigi, kaip ir ankstesniais metais, nepaisant įvairių sunkumų, bendromis visų pastangomis pavyko tinkama apimtimis atlikti įprastų paukščių stebėsenos darbų gamtoje apimtis. atliktą įprastų paukščių stebėseną vertiname kaip sėkmingai atliktą, dėl ko turime kuo pasidžiaugti.

Kovo 20 d. minima Pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose. 1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas taip pat tapti Žemės globėjais, o pavasario lygiadienį, kuris skirtingose planetos vietose yra kovo 20 – 21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną. Atsiliepdama į šį kreipimąsi, tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.

LOD narių visuotinis susirinkimas (toliau – Susirinkimas) vyks 2023 m. balandžio 01-02 d., Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus konferencijų salėje, Laisvės al. 106 Kaunas. Dalyvių registracija pradedama 09.30 val., Susirinkimo pradžia – 10.00 val.

LOD Valdybos ir Kontrolės komisijos narių rinkimams:

Informuojame, kad šio Susirinkimo metu bus renkami LOD Valdybos ir Kontrolės komisijos nariai.

Nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose. Šie draudimai galioja II miškų grupei priskirtuose (ekosistemų apsaugos bei rekreacijos) miškuose, III grupės (apsauginiuose) miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kurios įsteigtos nustatyta tvarka, taip pat IV grupės (ūkiniuose) miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose.

Nuo senovės kovo 10-ąją Lietuvoje švenčiama keturiasdešimties paukščių diena, simbolizuojantis paukščių parskridimas. Tikima, kad šią dieną į Lietuvą jau būna sugrįžę svetur žiemojusių 40 paukščių rūšių. Lietuvoje įsigalėjus krikščionybei ši šventė buvo pervadinta 40 šventų kankinių diena, IV a. atidavusių gyvybę už krikščionybės išpažinimą. Liturginę ir liaudišką šventę apibendrinus buvo sakoma, kad kankinių garbei atskrenda 40 paukščių.

Kovo 4 d. – Kovarnių diena. Kovarnių diena – sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu vis dar stebimi migruojantys kovai, o kai kur jau ir lizdus kraunantys. Senoliai šią dieną patardavo praverti tvartų duris, įleisti vidun saulės, kad gyvuliai galėtų pasidžiaugti ateinančiu pavasariu. Kai kur būdavo patariama gyvulius išleisti į lauką. Tikėta, kad jie greičiau augs, bus atsparesni ligoms, ištvermingesni.

Praeitų metų pabaigoje Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriais – Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija (ANP) bei Lietuvos aplinkosauginių ūkių asociacija (LAŪA) pradėjo naują, penkerių metų trukmės ES aplinkos ir klimato kaitos programos LIFE projektą „Šlapių pievų ir žemapelkių pritaikymas tvariam ūkininkavimui, siekiant užtikrinti ilgalaikę griežlės ir nykstančių tilvikų apsaugą“ (angl. „Adaptation of wet grasslands and mires for sustainable farming to ensure long-term protection of Corncrake and threatened waders“). Jį finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir projekto partneriai.