Prasidėjo kalendorinis pavasaris. Jau sulaukėme ankstyvųjų pavasarinių migrantų. Iki masinio paukščių veisimosi sezono pradžios ir tuo pačiu iki mūsų šalyje įprastų besiveisiančių paukščių apskaitų sezono pradžios liko tik apie pusantro mėnesio. Todėl LOD šį laikotarpį nuo 1994 m. kasmet skiria pasirengti vykdomos įprastų paukščių populiacijų stebėsenos (monitoringo) veikloms. Suprantama, kad svarbiausias šios stebėsenos komponentas – paukščių apskaitos. Pastaraisiais metais jos atliekamos visose seniau į Europos Sąjungą (ES) įstojusiose šalyse narėse. Lietuvoje tai ilgiausiai vykdomas paukščių tyrimo projektas. Mūsų šalyje ir kitose valstybėse tokius projektus vykdo savanoriai paukščių apskaitų vykdytojai kartu su mokslininkais-profesionalais.

Kiti metai bus jubiliejiniai, nes LOD įprastų rūšių paukščių populiacijų gausos pokyčių vertinimo veiklai skirtam projektui sukaks 30 metų. Malonu atkreipti dėmesį, kad jame yra dalyvavę apie 40 apskaitų vykdytojų. Apie 30 jų dalyvauja šiuo metu. Tačiau, deja, pakankamą kvalifikaciją turinčių – paukščius iš išvaizdos bei iš jų balsų gamtoje gebančių nustatyti rūšis ir sutinkančių atlikti jų apskaitas, nepakanka.

Šis pastoviu tapęs projektas (besiveisiančių paukščių apskaitos vykdomos kasmet) sulaukė tarptautinio pripažinimo. Gauti rezultatai panaudojami praktiškai ir jų panaudojimo sritis plečiasi. Labai svarbu, kad jie leidžia objektyviai vertinti įvairių rūšių paukščių populiacijų gausos pokyčius pasirenkamos trukmės laikotarpiais. Nauja, kad padidėjo rezultatų poreikis. Jau keleri metai kaip jie naudojami taikomosios biologinės indikacijos reikmėms. Mat apie paukščių populiacijų gausos pokyčius, lyginant su kitomis gyvūnų sistematinėmis grupėmis, šiuo metu žinoma daugiausiai. Kadangi paukščiai yra ekologiškai paranki ir estetinį pasigėrėjimą žmonėms kelianti bei neblogai pažįstama organizmų grupė, tai gamtosaugos tikslais jie yra pasirinkti indikatoriais vertinti visų laukinių organizmų – vadinamos biologinės įvairovės – būklę. Praktiškai pritaikius tokią metodologiją ir pasitelkus projekto rezultatus galima pagrįstai sakyti, jog per pastaruosius 21 metus biologinė įvairovė kaimo kraštovaizdyje sumenko (sumažėjo, nuskurdo) daugiau nei per pusę.

Paukščių stebėsenos rezultatai svarbūs ir rūpinantis pačių paukščių apsauga. Štai LOD Įstatuose pirmiausia įvardinti vieni iš svarbiausių mūsų organizacijos tikslų yra rūpintis Lietuvoje aptinkamų laukinių paukščių ir jų gyvenamųjų vietų apsauga, organizuoti ir vykdyti paukščių stebėseną. Nors jie suformuoti seniai – dar kuriantis mūsų draugijai, tačiau jų svarba pastaraisiais metais ženkliai išaugo ir dar ilgai ateityje tik didės. Veikiausiai ne visi mes pakankamai žinome apie tai.

Tai susiję su naujausiu ES tikslu ateityje užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Šito pasiekti ES įsipareigojo iki 2050 m. Mažinant klimato kaitą bus įgyvendinamos vadinamosios Europos žaliojo kurso politikos iniciatyvos. Veikiant šia kryptimi Europos Komisija paskelbė 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, kuri laikoma Europos žaliojo kurso elementu. Šią strategiją privalės įgyvendinti visos ES valstybės narės. Taigi, Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės, privalės dėti daugiau pastangų, kad apsaugotų nykstančias laukinės gamtos rūšis ir buveines. Europos Taryba numatė, kad valstybės narės parengtų ir priimtų nacionalines biologinės įvairovės strategijas ir veiksmų planus, kad būtų įgyvendinta pasaulinė biologinės įvairovės programa po 2020 m. Tai nėra paprasta, nes valstybės privalo imtis skubių veiksmų visuose lygmenyse, kad būtų sustabdytas biologinės įvairovės nykimas ir ji būtų atkurta. Europos Taryba yra atkreipusi ES valstybių narių ir jų visuomenių dėmesį į nerimą keliančią gamtos būklę, nes maždaug milijonui rūšių gresia išnykimas. Todėl numatyta biologinės įvairovės aspektą įtraukti į visas susijusias ES politikos sritis, pavyzdžiui, naująją žemės ūkio politiką.  

Akcentuojama, kad reikia panaikinti biologinei įvairovei žalingas subsidijas ir sustiprinti gamtos ir biologinės įvairovės politikos, veiksmų ir įsipareigojimų įgyvendinimo peržiūrą bei atskaitomybę už juos, siekiant paspartinti biologinės įvairovės būklės gerėjimą. Todėl numatyta, kad ES valstybės narės spartins perėjimą prie efektyviai išteklius naudojančios, saugios, žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, kurioje taip pat apsaugoma ir atkuriama biologinė įvairovė ir ekosisteminės paslaugos.

Be to, valstybės narės turės užtikrinti, kad bent 30 proc. rūšių ir buveinių, kurių būklė šiuo metu nėra gera, taptų geros būklės arba kad būtų matoma būklės gerėjimo tendencija.

Labai svarbu mums visiems suprasti, kad pastaraisiais metais iš esmės pasikeitė rūšių būklės ir jos pokyčių vertinimo principai. Pvz., paukščių rūšių būklę anksčiau kai kuriose šalyse dažniausiai vertino ekspertai. Jų buvo klausiama kokio dydžio yra aptariamos paukščių rūšies nacionalinė populiacija (koks jos referencinis dydis). Panašiai buvo nustatomas ir populiacijos statusas (pvz., ar populiacija didėja, ar ji mažėja). Tuo tarpu vietoje ekspertinių vertinimų bus stengiamasi plačiau naudoti konkrečius duomenis. Todėl šalyse narėse būtina plėsti biologinių objektų gausos stebėsenos veiklas ir plačiau naudoti populiacijų gausos stebėsenos rezultatus.

Tiek anksčiau ES vykdytą Bendrąją žemės ūkio politiką, tiek minėtą naująją žemės ūkio politiką atliepia Žemės ūkio ministerijai Lietuvos ornitologų draugijos kasmet tiekiamos kaimo paukščių populiacijų indikatoriaus reikšmės (Lietuvoje – sutrumpintai KPPI; angl. Farmland Bird Indicator, FBI). Naujausi mūsų duomenys rodo, jog nuo kaimo kraštovaizdžio ekologinės būklės priklausančių besiveisiančių paukščių rūšių vietinių populiacijų gausos mažėjimo arba nykimo greitis per pastaruosius 27 metus paspartėjo 5 kartus. Labai svarbu, kad ši išvada yra pagrįsta LOD suburto apskaitų vykdytojų kolektyvo bendro darbo vaisius. Išvada visuomet įrodoma ir todėl nenuneigiama. Tai iliustruoja, kad apskaitų vykdymas yra labai svarbus!

KPPI rodiklis ne tik leidžia vertinti kaimo kraštovaizdžio siaurai specializuotų rūšių paukščių populiacijų gausos pokyčius, bet ir tuo pačiu ir visos šio kraštovaizdžio biologinės įvairovės būklę. Mat mokslininkai-ekologai pripažįsta, jog paukščiai, ekosistemose užima mitybinių grandinių aukščiausius lygmenis, ir faktiškai yra vieni geriausių visos biologinės įvairovės būklės indikatorių. Praktiškai tai reiškia, jog paukščių populiacijų nykimas iliustruoja visos biologinės įvairovės nykimą. Todėl šis statistinis rodiklis pasitarnauja ir bendram biologinės įvairovės būklės kaimo kraštovaizdyje vertinimui. Europos Sąjungoje jis naudojamas žemės ūkio politikos palankumui paukščiams ir bendrai visai biologinei įvairovei vertinti. Jį viešina Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija bei ES statistikos agentūra EUROSTAT.

Rodiklis yra skaičiuojamas kaip keliolikos įprastų rūšių paukščių populiacijų gausos bendras pokytis. Šio indikatoriaus tiekimui paukščių rūšys parinktos laikantis bendrų metodologinių nuostatų. Pirmiausiai buvo įtrauktos įprastos vadinamos siauros specializacijos rūšys (reiškia – neretos, ir stebėsenos metu apie jų gausą bus galima surinkti duomenų), kurioms kaimo kraštovaizdis arba agrarinė ekosistema yra vienintelė veisimosi buveinė.

Lietuvoje kaimo kraštovaizdžio paukščių indikatorius yra skaičiuojamas nuo 1994 m. Tam naudojami 14 paukščių rūšių (vadinamų KPPI rūšių) populiacijų kasmet vykdomos stebėsenos duomenys. KPPI rūšys Lietuvoje yra šios: baltasis gandras, pempė, griežlė, šelmeninė kregždė, dirvinis vieversys, geltonoji kielė, pievinis kalviukas, kiauliukė, rudoji devynbalsė, paprastoji medšarkė, varnėnas, karklažvirblis, dagilis ir geltonoji starta.

Vertinant pagal referencinius 2000 metus, KPPI rūšių paukščių populiacijos per pastaruosius 21 metus sumažėjo per pusę (49,1 proc. punktų). Vertinant pagal referencinius 2014 metus, KPPI rūšių paukščių populiacijos per pastaruosius 7 metus sumažėjo apytikriai trečdaliu (31 proc. punktu).

Didžiausią poveikį KPPI metinių reikšmių mažėjimui pastaraisiais metais daro baltojo gandro, griežlės, šelmeninės kregždės, paprastosios medšarkės ir dagilio populiacijų drastiškas mažėjimas (statistiniu vertinimu trumpalaikėje 7 m. perspektyvoje mažėja labai sparčiai) bei pempės, pievinio kalviuko ir kiauliukės populiacijų būklės pablogėjimas (perėjimas į statistinio „mažėjimo vidutiniu greičiu“ fazę).

Nustatyta, jog Europoje kaimo paukščių (ir visos biologinės įvairovės) nykimo priežasčių yra daug. Iš jų svarbiausiomis laikoma: mišraus žemės ūkio nykimas (Lietuvoje įsivyravo grūdininkystė, o nyksta gyvulininkystė bei drastiškai sumažėjo pievų ir ganyklų); padidėjęs pesticidų naudojimas, dėl ko paukščiams laukuose sumažėjo natūralaus maisto – bestuburių ir laukinių augalų (vadinamų piktžolių) sėklų; žemės ūkio melioracija (ypač dirvų sausinimas ir laukų stambinimas).

Laukia ir panašios veiklos nauji iššūkiai. Vienas jų turėtų būti – Lietuvos miško paukščių populiacijų indikatoriaus (MPPI) tiekimas. Tačiau jau aišku, kad šiais metais tokios užduoties dar neturėsime.

Labai svarbu, kad dabar galime objektyviai žinoti kiekvienos įprastos paukščių rūšies populiacijos statusą (vertinti pagal rūšių metinį indeksą).

Daugiau informacijos:

http://www.ipgs.lt/view.php?kat_id=3

http://www.ipgs.lt/view.php?kat_id=1