birdlife.lt - Mes dirbame paukščiams ir žmonėms

Kuo lesinti?

Paukščių lesinimui galima naudoti įvairius produktus, paprasčiausias ir prieinamiausias lesalas maitintojams – nekepintos ir nesūdytos saulėgražos. Tačiau paukščiams bent jau iki žiemos vidurio išgyventi padėtume net pasodinę kai kuriuos krūmus ir medžius.

Jei norite į savo įrengtas lesyklas privilioti kuo daugiau ir kuo įvairesnių paukščių, neužtenka pagaminti lesyklas ir jas iškelti tinkamose vietose. Būtina parinkti ir kuo įvairesnį lesalą. Kuo platesnį asortimentą pasiūlysite, tuo sveikiau bus patiems paukščiams, o jūs sulauksite didesnės paukščių įvairovės.

Labai svarbu, kad jūsų pateikiamas lesalas nebūtų sūdytas, supelijęs, supuvęs ar surūgęs, pažeistas parazitų, taip pat negalima siūlyti ir chemikalais apdorotų grūdų ar sėklų. Paukščiai tokių produktų neatsisako - ir ko tik nepadarysi iš bado. Deja, tokios vaišės neretai pasibaigia jų mirtimi. Ypač reikia vengti supelijusių produktų - jie nuodingi. Labai pavojinga ir juoda ruginė duona - ji surūgsta paukščio gurklyje, blogai virškinama, ypač esant šalčiams, o ir balta duona nesuteikia taip reikiamų šalčių metu paukščiams kalorijų, o daugiau prikemša skrandukus. Paukščiams negalima siūlyti citrusinių vaisių (apelsinų, citrinų, greipfrutų), bananų žievės ir kai kurių džiovintų vaisių. Kaip ne visiems žmonėms, taip ir paukščiams pieno produktus sunkiai virškina dėl enzimo skaidančio laktozę trūkumo.
 
Vienas iš prieinamiausių lesintojams ir daugelio paukščių mėgstamiausias lesalas yra nelukštentos saulėgrąžos. Saulėgrąžose yra gausu riebalų, tad jos yra labai svarbus energijos šaltinis smulkiems paukščiams. Tai, palyginti, pigu, jų galima nusipirkti beveik kiekvienoje didesnėje parduotuvėje. Svarbu atminti, kad paukščių negalima lesinti kepintomis ir sūdytomis saulėgrąžomis. Rinkdamiesi saulėgrąžas atkreipkite dėmesį į jų lukštus: jei lukštuose yra matomos skylutės, tai požymis, kad viduje jau apsigyveno branduoliu mintančios kirmėlaitės. Tokios saulėgrąžos jau netinkamos paukščiams. Ir dar svarbu atminti tai, kad saulėgrąžas lesantys paukščiai jas lukštena netoli lesyklos, tad neretai lukštai atsiranda ne tik ant žemės, bet ir pas jūsų kaimynus. Ir jei sąžiningai lesinsite visą žiemą, tai pavasarį bus susikaupęs tikrai nemažas lukštų sluoksnis. Kad išvengtumėte konfliktų su kaimynais ir kitais gyventojais, reikėtų iš anksto susitarti, kad pavasarį ar kas kažkiek laiko sutvarkysite aplinką ir iškuopsite lukštus.
 
Vabzdžialesiams paukščiams - zylėms, bukučiams, geniams ir kt. - be saulėgrąžų, labai patinka linų ir spygliuočių medžių sėklos, nesūdyti lašiniai, kruopos, obuoliai, virti ryžiai, avižiniai dribsniai. Dar tinka sėmenys, aguonos, soros, avižos, pelai.
Riebalų kiekiu saulėgrąžoms nenusileidžia ir gliaudyti riešutai, kurių populiariausi naudoti yra žemės riešutai. Šių riešutų taip pat galima įsigyti parduotuvėse, o ir kainuoja jie, palyginti, nebrangiai. Tai gana universalus lesalas, kurį galima pilti ir į įvairaus tipo lesyklas, ir - tiesiog ant žemės. Riešutai, kaip ir saulėgrąžos, negenda, ilgesnį laiką gulėdami lesyklose.
 
Grūdlesiams paukščiams galima pasiūlyti sorų kruopų, kukurūzų grūdų, grūdų atliekų, linų, kanapių ir spygliuočių medžių sėklų. Skanaudami arbūzus galite pasirinkti ir jų sėklų - paukščiai jomis taip pat mėgsta pasilepinti. Be arbūzų sėklų, iš anksto galite sukaupti ir neretai valgomų melionų ar moliūgų sėklų atsargas, kurias šaltuoju sezono metu galėsite pateikti paukščiams. Tačiau jų nepatartina berti per didžiuosius šalčius, nes įšąlusių paukščiai nesugeba išaižyti. Neatsisako jie ir įvairių piktžolių sėklų - balandų, dilgėlių, arkliarūgščių, dagių, varnalėšų ar kibių sėklos puikiai paįvairins jų racioną. Tačiau šių piktžolių sėklos tinkamos lesinimui tebūna kelis mėnesius, tad jų atsargų kaupti neverta. Lesyklose galima palikti susmulkintą kietai virtą kiaušinį, virtas bulves, naminiams gyvūnams ir namie laikomiems paukščiams skirtą konservuotą maistą, specialius mišinius.

 Varnėnas

Šaltis ir badas žiemą neretai prie lesyklų atveja ir kai kuriuos mūsų kraštuose žiemojančius strazdus. Smilginiai ir juodieji strazdai labai mėgsta uogas. Jie nulesa šermukšnių, šaltalankių uogas, gudobelių vaisius ir pan. Jų galite pasirinkti ir žiemą pasiūlyti paukščiams savo įrengtose lesyklose, juolab, kad tokių vaišių neatsisako ir iš Šiaurės kraštų atkeliavę svirbeliai. Strazdams dar galima pasiūlyti ir obuolių, kuriuos patogiausia pritvirtinti ant kiaurai per stogelį perkalto vinies.
 
Nepakeičiamas maistas žiemojantiems vabzdžialesiams - nesūdyti lašiniai ar taukai. Juos mėgsta visų rūšių zylės, geniai, bukučiai ir lipučiai - dažniausi lesyklų lankytojai. Šis lesalas ypač tinka per stiprius šalčius, kada bet koks kitas maistas sušąla, sukietėja. Be to, lašiniai ar taukai šaltyje negenda, todėl nėra jokio pavojaus susargdinti globojamus paukščius. Tačiau būtina atminti, kad negalima paukščiams siūlyti sūdytų, rūkytų ir pasenusių lašinių. Vabzdžialesiams tinka ir nesūdytos žalios mėsos smulkiai supjaustytos atliekos.


Paukščiams galima pasiūlyti ne tik atskirų produktų, bet ir specialiai paruoštų gaminių, kurie dažniausiai vadinami "paukščių pyragais". Paukščių pyragų privalumas paukščiams yra tas, kad juos gaminant naudojami įvairūs produktai, tad jie turi didesnį pasirinkimą. Jį gali lesti skirtingų rūšių paukščiai. Dėl "suklijavimui" naudojamų riebių produktų, šis maistas yra kaloringas. Paukščių pyragams pateikti nebūtina gaminti lesyklas - suformuotus ir atšaldytus juos patogu pateikti tinkleliuose.
 
Griežtų normų paukščių pyragams gaminti nėra, tačiau keletas produktų būtini:

  • riešutai arba (ir) saulėgrąžos - šie produktai yra vieni iš svarbiausių ir vertingiausių paukščių pyrago sudedamųjų dalių - jų turi būti didžioji sudedamoji dalis;
  • taukai ir natūralūs riebalai - šie produktai vertingi ir savo maistingumu, ir tuo, kad šaldami sutvirtėja ir "suklijuoja" kitus komponentus į vientisą masę;
  • papildomai - kiti komponentai: sorų kruopos, avižiniai dribsniai, aguonos, kukurūzų ar kitokie grūdai, linų sėklos, ir pan.

Pats pyrago paruošimas yra labai paprastas - aukštame inde ištirpdomi taukai ar natūralūs riebalai, į juos suberiami riešutai (saulėgrąžos) ir kiti komponentai, viskas išmaišoma, supilama į polietileninį maišelį, suformuojama rutulio forma, maišelis užrišamas ir įdedamas į šaldytuvą. Pyragui sukietėjus (sušąlus), jis iš maišelio perkeliamas į tinklelį ir pakabinamas lauke.
 
Artėjant pavasariui tikslinga kiek pakeisti paukščių pyrago sudėtį į tokią, kurioje būtų daugiau kalcio. Taip pagelbėsite paukščiams apsirūpinti kalcio atsargomis - jų dedami kiaušiniai bus tvirtesni, jaunikliai sveikesni. Paprasčiausias būdas paukščių pyragą papildyti kalciu - įmaišyti kiaušinių lukštų. Į pyragus galima įmaišyti ir obuolių žievelių, susmulkintų virtų kiaušinių, grūdų, sėmenų ir kitų produktų.
 
Paukščiams išgyventi žiemą galite pagelbėti ne tik įrengdami lesyklas, bet ir sodindami kai kuriuos krūmus ir medžius. Iš medžių bene geriausiai tinka šermukšniai. Kai kurie miško paukščiai mėgsta paskanauti ąžuolo gilėmis. Jei nenuskinsite visų vaisių nuo obelų, kriaušių, vyšnių ar kitų vaismedžių, tą mielai padarys paukščiai. Jiems naudingos įvairių rūšių ir veislių gudobelės, agrastai, juodieji serbentai, vynvyčiai, sausmedžiai, vynuogės ir kt. Tiesa, ant daugumos medžių ir krūmų uogos ir vaisiai išbūna neilgai, tik iki žiemos vidurio - juos nulesa paukščiai arba jie nukrenta, tačiau nelikus vaisių ir uogų, krūmų ir medžių žievėje paukščiai galės susirasti pasislėpusių vabzdžių, nutūpę šakose - pailsėti ar pasislėpti nuo plėšrūnų.
 
Dar viena savotiška paukščių lesinimo priemonė yra skruzdėlynai. Vokiečių ornitologai nustatė, kad kurtinių jauniklių vados sėkmingiau išgyvena ir užauga, kai jų gyvenamoje teritorijoje būna bent 3 dideli skruzdėlynai. Skruzdelėmis yra maitinami jaunikliai, jomis minta ir suaugę paukščiai. Tad skruzdėlynai garantuoja maisto išteklių stabilumą. Be kurtinių, skruzdėlyno turtais mėgsta pasilepinti ir žiemojantys geniniai paukščiai, dažniausiai meletos. Rudosios miško skruzdėlės, perkeltos į tokias vietas iš didelių skruzdėlynų, įkuria naujus skruzdėlynus. Bet skruzdėlynų formavimu patiems, be specialistų pagalbos, užsiimti nepatariame, nes tam reikia specialių žinių, be kurių - galite pakenkti klestintiems skruzdėlynams.


Reti stebėjimai

2024-03-29
Aquila chrysaetos
2024-03-28
Regulus ignicapilla
2024-03-28
Prunella modularis
2024-03-28
Sylvia atricapilla
2024-03-27
Branta bernicla
2024-03-27
Anser brachyrhynchus
2024-03-27
Sylvia atricapilla
2024-03-26
Aix galericulata
2024-03-26
Aegithalos caudatus europaeus
2024-03-25
Anser brachyrhynchus