Stipraus vėjo skraidinamų debesų properšose skamba vora po voros lekiančių žąsų klegėjimas. Mišriuose pulkuose iš žiemojimo vietų namolei traukia baltakaktės, želmeninės ir pilkosios žąsys. Atitirpusiuose vandens telkiniuose ir upėse turškiasi klykuolės antys, mažieji ir didieji dančiasnapiai, pakrantėse maklinėja pilkieji ir didieji baltieji garniai, vakarėjant nendrynuose ūbteli sugrįžę didieji baubliai. Pelkynuose ar klampiuose juodalksnynuose skardena ir gracingus šokius šoka gervės. Jau kuris laikas parlėkę ankstyvojo pavasario pranašai – dirviniai vieversiai, lygutės, varnėnai, pempės. Virš atvirų pievų ir miško retmių ratus suka ir žaismingai klykauja parskridę paprastieji suopiai. Kiekvieną dieną grįžta vis daugiau sparnuočių galutinai įtvirtindami pavasario galią prieš besibaigiančią žiemą.

Dirvinis vieversys (Alauda arvensis). Eugenijaus Drobelio nuotrauka

Kovo 10-ąją Lietuvoje švenčiama keturiasdešimties paukščių diena, kuri simbolizuoja paukščių parskridimą. Manoma, kad šią dieną į Lietuvą jau būna sugrįžę svetur žiemojusių 40 paukščių rūšių. Žmonės tikėdavo, kad jei tą naktį pašąla, stiprios šalnos dar truks 40 parų. Kad būtų geras javų derlius Rytų Lietuvoje buvo paprotys šeimynai iškepti 40 bandelių. Žemaičiai per šią šventę vengdavo kur nors toli nuo namų važiuoti, – dar su kaimynais, ar net su saviškiais teksią pyktis.

Šiai dienai ir šiai progai nuo seniausių laikų lietuvių tauta yra sukūrusi įvairiausių dainų ir žaidimų, kad 40-ties paukščių diena būtų išskirtinai paminėta, pagarbinti parskridę paukščiai, kad žmonės ir ypač vaikai gerbtų ir mylėtų, pažintų ir neskriaustų sparnuočių.