2019 m. liepos mėn. 15 dieną Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus mini savo veiklos 100- metį. Tai vienas seniausių muziejų respublikoje ir vienintelis tokio pobūdžio muziejus Pabaltijyje.

Seniausios datuotos muziejaus iškamšos, pagamintos prof. T. Ivanausko tėvo Leonardo Ivanausko rankomis 1859 - 1861 m., patekusios į muziejų iš gimtųjų prof. T.Ivanausko  namų Lydos apskrities Lebiodkos dvaro (Baltarusija).

Tadas Ivanauskas, dar būdamas gimnazistu, pradėjo kolekcionuoti vabzdžius. Vėliau, studijuodamas Peterburgo ir Sorbonos universitetuose rinko zoologinę medžiagą Lietuvoje, Baltarusijoje, o 1914 - 1917 m. jau organizavo pirmąsias ekspedicijas į Murmaną, Š. Norvegiją, Ledinuotojo vandenyno salas.

1919 m. liepos 15 d. prof. T. Ivanauskas Kaune įsteigė Gamtos tyrimo stotį, davusią pradžią muziejui.

1922 m. Kaune įkūrus Lietuvos universitetą (vienas iš steigėjų buvo pats prof. T. Ivanauskas), zoologijos muziejus perėjo universiteto žinion, įgavo didesnes patalpas, todėl čia koncentravosi visi Lietuvos faunos tyrimai. Užmezgami ryšiai su 18 Europos šalių aukštosiomis mokyklomis, gamtos tyrimo stotimis, zoologijos muziejais bei sodais, keičiamasi eksponatais.

1931 m. prof. T. Ivanauskas suorganizavo žymiausią muziejaus istorijoje 3 mėnesių ekspediciją į Braziliją, kurios metu surinkti atogrąžų faunos rinkiniai gerokai praturtino muziejų.

Tadas Ivanauskas Brazilijoje

1970 m. gruodžio 16 d. muziejui suteiktas jo įkūrėjo Tado Ivanausko vardas.

1975-1981 m. vyko didžiulė muziejaus rekonstrukcija. Muziejaus ekspozicijų plotas gerokai padidėjo, eksponatai išdėstyti 6-iose erdviose salėse.

2011 m. pagal europinius standartus rekonstruoti ir išplėsti muziejaus moksliniai fondai, kurie šiuo metu užima 422 kv.m.,  2018 m. – rekonstruota muziejaus ekspozicija, užimanti 2 658 kv.m. plotą.

Nuo 1914 m. eksponatų rinkimui muziejaus darbuotojai suorganizavo 42 ekspedicijas į įvairius pasaulio kraštus: Turkmėniją, Kolos pusiasalį, Murmanską, Braziliją, Barenco jūrą, Kazachstaną, Astrachanę, Tadžikistaną, Buriatiją, Azerbaidžaną, Uzbekistaną, Siera Leone, Bisau Gvinėją, Nikaragvą. Šiuo metu muziejaus darbuotojai rengia zoologines ekspedicijas, dalyvauja  mokslinėse konferencijoje, įsijungia į Lietuvos bei tarptautinius gamtosauginius projektus, publikuoja gamtosauginius straipsnius periodinėje bei mokslinėje spaudoje.

Eksponatai į muziejų patenka ne tik iš ekspedicijų. Muziejų praturtina ir dovanotos asmeninės kolekcijos. Saugomos ir eksponuojamos  prof. P. Šivickio tropinių jūrų koralų, moliuskų kriauklių rinkinys, E. Liutikienės N. Zelandijos moliuskų kriauklių kolekcija, K. Ario Palearktikos bei S. Pileckio vabalų kolekcijos, V. Matuzevičiaus egzotiškų moliuskų kriauklių rinkinys, D. ir N. Paužų šikšnosparnių kolekcija, V. Bačiansko,  V.Inokaičio drugių kolekcijos, prof. T. Ivanausko anūkės M. Ivanovskos vyro A.Szklarzyk medžioklės trofėjai iš Afrikos, Aliaskos ir kt. Eksponatų sulaukiame ir iš įvairių gamtosauginių įstaigų: Lietuvos zoologijos sodo, gamtos tyrimo stočių, gyvųjų kampelių, gamtosauginių institucijų, privačių asmenų ir t.t.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus eksponatai. Muziejaus nuotrauka

Muziejaus ekspozicijų salėse šiuo metu lankytojams pateikiama apie 15 000, viso moksliniuose rinkiniuose saugoma apie  300 000 eksponatų.

Per metus muziejų aplanko iki 60 000 žmonių.

2019 m. liepos 15 d. 12 val. muziejaus kino salėje II aukšte vyko muziejaus 100- mečio minėjimo renginys.

Pasitinkant 100- mečio jubiliejų muziejuje lankytojams pristatomos 4 naujos parodos:

 „Taksidermijos raida Lietuvoje“.

Parodoje demonstruojami įvairūs gyvūnų iškamšų gamybos metodai- nuo XX a. pradžios naudojamų iškamšų gamybos metodų iki šiuolaikinių technologijų.

Galime matyti senąsias gyvūnų iškamšas, pagamintas naudojant primityvias medžiagas: pjuvenas, molį, medienos drožles, kamšalus ir panaudotus šiuolaikinius metodus - skulptūrinį, atliejų bei muliažinį. Demonstruojami  pasauliniuose taksidermistų konkursuose prizais įvertinti Lietuvos taksidermistų darbai.

 „ Šimtamečiai eksponatai ir paukščių žiedavimo Lietuvoje pradžia“

1919 metais įkurtoje Gamtos tyrimo stotyje dirbo tik du žmonės: prof. Tadas Ivanauskas ir taksidermistas Feliksas Jomantas.  Eksponatai muziejui buvo  renkami įvairiuose Lietuvos kampeliuose, stengtasi parengti kuo gausesnę, turtingesnę Lietuvos faunos, ypač paukščių ir žinduolių ekspoziciją.

Šimtametes  paties T. Ivanausko ar F. Jomanto rankomis gamintas paukščių, žinduolių iškamšas lankytojai galės pamatyti muziejaus I aukšto fojė vyksiančioje parodoje.

1929 m.  Lietuvoje prof. T. Ivanausko iniciatyva pradėtas sistemingas paukščių žiedavimas, todėl parodoje galima pamatyti pirmuosius lietuviškus paukščių žiedus, pirmuosius žieduotų paukščių žiedavimo duomenis, 1930-1933 m. pranešimus apie žieduotų paukščių aptikimą Lietuvoje bei užsienyje, paukščių žiedavimo iki 1939 m. rezultatų suvestines, paukščių žiedavimo 1931-1933 m. duomenų registracijos knygas.

„ Baltijos gintaro inkliuzai“

Gintaras vadinamas Baltijos auksu ir yra neatsiejama mūsų kultūros dalis. Jis saugo savyje praeitį – inkliuzais tapusius augalus, vabzdžius ir kitus gyvūnus. Inkliuzai – tai prieš milijonus metų sakuose sustingusios fosilijos.

Gintaro inkliuzai domina ir paleontologus ir zoologus.

Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus vabzdžių ekspozicinėje salėje demonstruojamoje parodoje galima pamatyti privačių kolekcininkų paruoštą inkliuzinių gintarų kolekciją. 24 stovuose demonstruojama virš 30 gintare sustingusių jau išnykusių gyvūnų.

2017 m. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus entomologas Vytautas Tamutis, talkinant kolegoms iš Daugpilio ir Kaliningrado universitetų, Baltijos gintare aptiko ir aprašė naują afodijų genties vabalų rūšį, kurį  mūsų valstybės atkūrimo šimtmečio proga pavadino Lietuvos vardu – Airapus lituanicus. Šis išskirtinis eksponatas taip pat demonstruojamas parodoje.

Dailininko, biologo doc. Kęstučio Žuko  paroda „Pastelė. Piešiniai“

Autorius rašo - „Tai aštuoniolikta mano paroda, kuriai parinkau darbus iš mano mėgstamo animalistinio žanro. Gyvūnai buvo mano aistra nuo mokyklos laikų. Baigęs grafikos specialybę Kauno vidurinėje Dailės mokykloje ilgėliau nesiskirdavau su plunksna, grafitu, tušu ar akvarele.

Šioje parodoje sugulė dalis pastelių, piešinių, kuriuose gyveno ir tebegyvena mano pamėgti gyvūnai- avijaučiai, raganosiai, lamos, triušiai, liūtai, leopardai, galantiški paukščiai, apuokai, pelėdos... Ekspozicijoje pateikti darbai surinkti iš kelis dešimtmečius lentynose užsibuvusių aplankų“.

Lankytojai muziejaus ekspoziciją ir parodas gali apžiūrėti kiekvieną dieną nuo 10 val., išskyrus pirmadienį

Parengė Ekskursinio syriaus vedėja Audronė Kleišmantienė