Š.m. spalio 9 d., Miškiniškėse. (Kazitiškio seniūnija, 30252 Ignalinos r.) Lietuvos ornitologų draugija kartu su Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija suorganizavo pasitarimą-seminarą "Kaimo kraštovaizdžio paukščių populiacijų stebėsena Lietuvoje: organizaciniai ir teisiniai aspektai". Daugiau žiūr. čia
Seminaras suorganizuotas baigiant vykdyti tarptautinį projektą, skirtą stiprinti Lietuvos institucijų pajėgumus vertinant dažnų ir įprastų rūšių laukinių paukščių perinčių populiacijų vietinę gausą. Projektas svarbus įgyvendinant Lietuvos Kaimo plėtros 2007-2013 m. programos ir Biologinės įvairovės apsaugos konvencijos nuostatas bei vertinant veiklą sustabdant biologinės įvairovės nykimą Lietuvoje. Projektą finansuoja Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa (PAF MPP). Tai pirmasis šio fondo strateginis projektas Lietuvoje. Projektą koordinuoja Bulgarijos paukščių apsaugos draugija. Jį remia Karališkoji paukščių apsaugos draugija (Didžioji Britanija) ir Europos Paukščių Apskaitų Taryba.
Renginio tikslas aptarti šalyje iškilusius uždavinius bei galimus jų sprendimo kelius organizuojant kaimo kraštovaizdžio paukščių populiacijų stebėseną, o taip pat susipažinti su šalies institucijų bei kai kurių užsienio valstybių patirtimi nustatant Kaimo paukščių populiacijų indeksą.
Detaliau apie renginio programą žiūr. čia.
Svarbesnių pranešimų santraukos:
V. Šemetienė. LR Žemės ūkio ministerija. "Pradinės padėties rodiklis "Paukščių populiacija žemės ūkio naudmenose": teisiniai ir organizaciniai aspektai" žiūr. čia.
P. Kurlavičius, Lietuvos ornitologų draugija. "Kai kurių šalių ir gamtosauginių organizacijų patirtis nustatant nacionalinius kaimo paukščių populiacijų indeksus ir jos panaudojimo galimybės Lietuvoje" žiūr. čia.
Problema
Gamtosaugos politikos formavimo reikmėms labai svarbu turėti objektyvią informaciją apie aplinkoje vykstančius pokyčius. Pripažinta, jog keičiasi ne tik retų, bet įprastų paukščių rūšių populiacijų gausa. Gausos kitimo priežastis dažnai lemia ne natūralūs pokyčiai gamtoje, o žmogaus veikla. Paukščių populiacijų gausos pokyčiai didele dalimi atspindi aplinkos būklės pokyčius.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, jau daugiau nei 10 m. vykdoma įprastų paukščių vietos populiacijų gausos stebėsena (monitoringas). Daugiausiai Lietuvos ornitologų draugijos savanorių stebėtojų darbo dėka gaunami vertingi duomenys apie daugelio rūšių paukščių perinčių populiacijų ilgalaikius gausos pokyčius.
Didžiausios problemos, su kuriomis susiduriama šiame darbe yra: stebėsena vykdoma tik dalyje biotopų (atvirame kraštovaizdyje ir miškuose), stebėjimų apimtis (tyrimo vietų skaičius) yra nepakankama. Todėl buvo siekta specialaus projekto, kuriuo būtų galima stiprinti LOD pajėgumus šiose srityse. Norint į tyrimus pritraukti daugiau žmonių, numatyta skleisti informaciją apie įprastų paukščių stebėseną, paukščius aplinkos kokybės indikatorius, suinteresuotiems asmenims organizuoti seminarus, ruošti ir platinti stebėjimų metodikas.
Apie projektą
Pilnas projekto pavadinimas (vertimas iš anglų kalbos): "Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) pajėgumų stiprinimas parengiant ir platinant laukinių paukščių gausos indekso nustatymo metodiką ir šį indeksą naudojant Biologinės įvairovės apsaugos konvencijos įgyvendinimui bei siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą Lietuvoje iki 2010 m." Tarptautinio projekto kodinis pavadinimas anglų kalba - "SEED Bird Indicators"
Projektą koordinuoja Bulgarijos paukščių apsaugos draugija
Projekto rėmėjai:
Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa (PAF MPP). Tai pirmasis šio fondo strateginis projektas.
Karališkoji paukščių apsaugos draugija (RSPB; Didžioji Britanija)
BirdLife International
Europos paukščių apskaitų taryba (EBCC)
Apie viską plačiau
Pastaruoju metu pagal įvairius gyvūnų ekologijos bei elgesio pokyčius vis dažniau vertinama ūkinės veiklos (ypač susijusios su aplinkos teršimu, buveinių keitimu) ir kitoks poveikis gamtai, aplinkai bei žmonėms. Biologinės indikacijos požiūriu (biologinė indikacija arba bioindikacija - aplinkos poveikio biologiniams objektams arba sistemoms vertinimas pagal jų reakciją į tą poveikį) kai kurie gyvūnai išties labai svarbūs, nes jie žmonėms yra fiziologiškai artimiausi biologiniai objektai. Vieni gyvūnai yra labai judrūs, mobilūs, o kiti ne. Todėl, priklausomai nuo stebėjimo objektų, biologinės indikacijos duomenys gali rodyti tiesioginį arba integruotą poveikį aplinkai.
Pastaraisiais metais ypač didelis dėmesys kreipiamas į paukščius, pabrėžiant jų svarbą biologinei indikacijai. Prieita išvados, jog paukščiai gali būti puikus kitų organizmų bei aplinkos bendros būklės indikatorius, tik bioindikaciniai tyrimai turi būti atliekami subtiliai ir profesionaliai. Tuo pačiu pripažįstama, kad ne visada ir ne automatiškai paukščiai yra geriausi indikatoriai.
Lyginant su kitais gyvūnais, paukščius tirti yra lengviau (lengviausia). Paukščius pažinti ir nustatyti jų vietos populiacijų gausą gali ko ne kiekvienas šiuo klausimu besidomintis ir elementariai apmokintas ir toliau savarankiškai savo žinias gilinantis bei kitų patirtimi besinaudojantis savanoris. Daugelyje Europos valstybių ilgalaikiai paukščių populiacijų gausos stebėjimai pagal vieningą metodiką - monitoringas (arba lietuviškai - stebėsena) vykdomi jau kelis dešimtmečius. Biologinei indikacijai svarbūs duomenys gaunami vykdant perinčių paukščių populiacijų stebėseną. Vykdant vadinamą Įprastų paukščių vietinių populiacijų gausos stebėsenos (monitoringo) programą (angl. Common Bird Monitoring Scheme) Europoje naudojami taškinių apskaitų ir/arba linijinių transektų metodai.
Tokių tyrimų metu Didžiojoje Britanijoje nustatyta, jog įprastų miško paukščių bendra populiacijų gausa per pastaruosius tris dešimtmečius sumažėjo 15-20%. Tuo tarpu įprastų agrarinio kraštovaizdžio paukščių bendra populiacijų gausa per tą patį laikotarpį sumažėjo daugiau nei 40%.
Naujausias ir bene svarbiausias Įprastų paukščių populiacijų gausos stebėsenos programos vykdymo pasėkoje surinktų duomenų praktinio panaudojimo pavyzdys yra Europos Sąjungos (ES) valstybių sutarimas nuo šių metų nuolat skaičiuoti specialų rodiklį "Agrarinio kraštovaizdžio paukščių indeksą" [angl. Farmland Bird Indicator] ir jį naudoti žemės ūkio arba tiksliau sakant ES naujosios žemės ūkio politikos įtakos biologinei įvairovei vertinimui. Mat ES Kaimo plėtros 2007-2013 m. taisyklės nurodo, kad Agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijos yra svarbus nacionalinių kaimo plėtros programų ekologiškumo, palankumo biologinei įvairovei indikatorius. Europos Sąjungos valstybėse nuspręsta šio rodiklio pagalba vertinti agrarinės aplinkos kokybę. Taigi, tokio indekso pripažinimas jau tampa svarbiu žingsniu siekiant Europoje sustabdyti biologinės įvairovės nykimą.
Naująjį ES struktūrinį ir tvarios plėtros indikatorių lietuviškai siūloma vadinti agrarinio kraštovaizdžio (kaimo) paukščių populiacijų indeksu (KPPI). Šis indikatorius yra grupės (keliolikos rūšių) kaimo paukščių populiacijų bendras gausos pokytį (trendą) vertinantis rodiklis (indeksas). Jis sukurtas specialiai atspindėti kaimo paukščių ir kitos biologinės įvairovės būklės pokyčius.
Lietuvoje susidursime su svarbiausia problema savanorių tyrėjų, stebėtojų stygiumi. Mat nors grupelė Lietuvos ornitologų draugijos savanorių įprastų paukščių apskaitas Lietuvoje pradėjo vykdyti jau seniau nei prieš dešimtmetį, tačiau iki šiol kasmet atliekamų tyrimų apimtis yra nepakankama, norint daugelio rūšių populiacijų gausos dinamikos duomenis apdoroti matematinės statistikos metodais. Taigi, labai svarbu, kad plėtojant šį projektą į paukščių apskaitos vykdytojų savanorių būrį įsijungtų kuo daugiau žmonių. Į tyrėjų būrį bus priimami visi, net ir kol kas nepažįstantys paukščių, bet norintys tai išmokti žmonės. Išankstinio amžiaus apribojimo nėra.
Moksleiviai ir studentai ateityje galės naudoti savo ir kitų surinktus duomenis mokslinei veiklai (ruošti mokslinius pranešimus, kursinius ir bakalaurų darbus). Šalies piliečių dalyvavimas šiame tarptautinės reikšmės projekte, tikimės, prisidės prie pilietinės visuomenės ugdymo. Moksleivių, studentų ir jų vadovų dalyvavimas projekte gerins švietimo sistemos įvaizdį šalyje ir užsienyje. Tikimės, jog Vakarų Europos šalių žmonių tarpe labai populiari paukščių stebėjimo ir tyrimo visuomeninė veikla ras daugiau pasekėjų ir Lietuvoje.
Informaciją parengė LOD projektų vadovas Petras Kurlavičius
