LOD sekretoriatas gavo  iniciatyvinės grupės "Girių spiečius" pakvietimą spalio 25 d. 12 val. dalyvauti eitynėse, skirtose išsaugoti Lietuvos miškus. Jų tikslas – sustabdyti dabartinį intensyvų visų miškų (tame tarpe ir esančių saugomose teritorijose) naudojimą (kvietimas apačioje).

Kadangi LOD nebuvo pasiūlyta dalyvauti renginį organizuojančioje darbo grupėje, o draugijos sekretoriatas apie šį renginį sužinojo tik likus kelioms dienoms iki eitynių, nebeturime laiko pasirengti organizuotam dalyvavimui.

Tačiau, pritardami organizatorių susirūpinimui dėl dabartinio miškų naudojimo ir siekiui kuo skubiau užtikrinti tinkamą miškų bei juose sutinkamo gamtinio paveldo išsaugojimą, kreipiamės į LOD narius bei draugijos sekėjus pagal galimybes ir norus individualiai prisijungti prie organizuojamos akcijos. Organizatoriai planuoja stilizuotas eitynes su teminėmis kaukėmis. Tačiau tai nėra privaloma visiems dalyviams – svarbiausia dalyvaujant išreikšti savo valią miškų išsaugojimo klausimu.

Artimiausiu metu LOD išplatins organizacijos viešą poziciją miškų ir jose sutinkamų vertybių apsaugos klausimais, įvertinant šių dienų situaciją ir aktualijas.

LOD sekretoriatas

                                                                           Girios ateina į Vilnių

Lietuvos girios – Šimonių, Punios, Labanoro, Žalioji ir kitos - kviečia Jus visus spalio 25 dieną jungtis į teatralizuotą procesiją Gedimino prospektu. Artėjant Vėlinėms, kuomet prisimename savo protėvius ir mirusius artimuosius, Vilniaus centre spiesis miško žvėrys, medžiai, mitiniai gyventojai  (barstukai, laumės, puškaičiai) ir net išnykusių gyvybės rūšių šmėklos, priminti, kad mūsų sengirės taip pat jau išėjo nebūtin ir be veiksmingos valstybės apsaugos po pjūklais krenta dar išlikę didieji Lietuvos miškai.

Todėl spalio 25 dieną, 12 valandą pasipuošę žvėrių ir kitų miško būtybių kaukėmis, nešini žvakėmis, renkamės prie LR Seimo. Nuo ten gedulinga iškirstų miškų eisena pajudės Gedimino prospektu iki Vyriausybės.

Lietuvos girių atstovai, kultūros bei meno žmonės, gamtosauginės organizacijos ir piliečių grupės susivienijo norėdami atkreipti dėmesį į bręstančią katastrofą – jei niekas nesikeis, greitai  iš mūsų miškų, gynusių mūsų protėvius  nuo  kryžiuočių, slėpusių caro laikų sukilėlius ir  laisvės kovų dalyvius,  liks tik „kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę“. Sunaikinus  mūsų didžiuosius miškus namų netektų miško gyvūnai  ir augalai, o mes prarastume savo savastį.  Mes, visuomenė,  nesusitaikysime su mūsų girių niokojimu.

Reikalaujame, jog  visa mūsų gamta būtų tausojama, o  Lietuvos saugomose teritorijose gamtos apsauga  taptų svarbiausiu prioritetu planuojant bet kokią veiklą. O kol tokia apsauga bus užtikrinta, reikalaujame kirtimų stabdymo saugomuose miškuose.

Mes nenurimsime, kol  nepasieksime savo tikslo, nes mes neturime kito pasirinkimo. Gyvename pasaulinės  ekologinės krizės laikotarpiu, kai  žmonija sparčiai naikina gamtą, nuo kurios priklauso jos pačios išlikimas. Žemė  šeštą kartą per visą planetos istoriją išgyvena masinio nykimo etapą. Kasdien pasaulis negrįžtamai praranda apie 200 gyvybės rūšių. Jungtinių Tautų  Organizacijos suburti mokslininkai skatina žmoniją  iš esmės keisti savo  gyvenseną,  miškininkystę, žemdirbystę,  pramonę ir kitą veiklą, kurios kelia pavojų gamtai ir mūsų civilizacijai.

Keistis privalome. Gamta yra vertybė savaime, tačiau rūpindamiesi  ja, mes saugome  ir savo vaikų ateitį. Labiau nei medienos ir BVP augimo mes norime, kad mūsų vaikai užaugę galėtų grožėtis Lietuvos  miškais ir paukščių čiulbėjimu, kvėpuoti grynu oru ir gerti tyrą vandenį.

Lietuvos miškai yra turtingesni  gyvybės  rūšimis nei daugelis Vakarų Europos valstybių. Jie reikšmingai prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Tačiau daugiau nei 90 procentų Lietuvos miškų pastaraisiais metais sparčiai kertami.  Dabartiniai saugomų teritorijų miškai Lietuvoje mažai kuo skiriasi nuo ūkinių, ir mūsų miškininkystė šiuo metu  yra orientuota į medienos gavybą.

Žinant šių dienų gamtosaugos iššūkius, taip tęstis negali.  Medienos naudojimas negali būti svarbesnis už Lietuvos vertybių apsaugą.  Tam, kad būtų išsaugotos gamtos vertybės, neužtenka  kirtavietėse  sodinti ir auginti  naują mišką. Saugomose teritorijose ūkinė veikla turi būti nutraukta (ar griežtai apribojama),  jų teritorijos turi būti plečiamos ir veiksmingai saugomos. Ūkiniuose miškuose taip pat turi būti sudaromos bent minimalios sąlygos retoms ir nykstančioms rūšims egzistuoti.  Gyvybe trykštantys miškai yra mūsų ateities pamatas.

Girių spiečius:

Šimonių girios iniciatyvinė grupė

Baltijos aplinkos forumas

Labanoro klubas

Fridays for Future Vilnius

Miško festivalis

Aplinkosaugos koalicija

Lietuvos kultūros bei meno žmonės

Kontaktai spaudai:

Martynas Švėgžda von Bekker (Šimonių girios iniciatyvinė grupė) +37067959636, +4917643941026

Simona Vaitkutė  (Miško festivalis,  Šimonių girios iniciatyvinė grupė ) +37067785708

Žymantas Morkvėnas (Baltijos aplinkos forumas, Punios šilas) +3705213 8155

Andrejus Gaidamavičius (Labanoro klubas) +37067887600

Justina Anglickaitė (Fridays for Future Vilnius) +869195933

Lina Paškevičiūtė (Aplinkosaugos koalicija) +37061030909