Pagrindinė saugomų rūšių apsaugos problema yra duomenų apie saugomų rūšių paplitimą, gausą, o ypač apie tikslias jų radvietes trūkumas. Nors neretai jos nustatytos, visa informacija yra atskirų tyrėjų užrašuose arba nuosavuose archyvuose. Todėl duomenys apie saugomų rūšių radvietes, jei nėra publikuoti arba patalpinti oficialiose duomenų bazėse ir/ar informacinėse sistemose, nėra naudojami ne tik planuojant bendrasias rūšies apsaugos priemones, bet ir neužtikrina, jog tik pavienėms stebėtojams žinomose vietose aptiktas rūšis apgins LR Saugomų rūšių įstatymas ar kiti šalies ir tarptautiniai teisės aktai.

Ši problema ypač aktuali planuojant (net ir laikantis tinkamų procedūrų) ūkinę veiklą, o ypač teritorinio planavimo metu. Jeigu duomenys apie retų rūšių radvietes sužinomi jau patvirtinus teritorinio ar kitus planavimo dokumentus, dažnai nebepavyksta tinkamai apsaugoti nykstančių rūšių radviečių arba tai iššaukia konfliktines situactijas su žemės naudotojais ar planuotojais.

Tačiau ši problema gali būti nesunkiai sprendžiama paviešinant atskirų tyrėjų ar gamtininkų turimus duomenis apie kon krečių saugomų rūšių radvietes, jose sutinkamų rūšies vietinių populiacijų gausą bei būklę. Šiuo metu tam tinkamiausias instrumentas yra Aplinkos ministerijos administruojama Saugomų rūšių informacinė sistema (SRIS), kurioje patalpinti atitinkami duomenys turi specialų teisinį statusą, o čia esama informacija apie saugomas rūšis turi būti vertinama planuojant bet kokią ūkinę veiklą ar rengiant teritorinius plėtros planus.