Artėja tetervinų apskaitų metas

Artėja tetervinų apskaitų metas

 

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kasmet skelbia metų paukščio akciją, siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į atskirų rūšių apsaugos, ištirtumo problemas. 2018-tus LOD taryba nusprendė paskelbti tetervino (Lyrurus tetrix) metais. Nors Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija tetervino statusą apibrėžia kaip nekeliantį susirūpinimo su didėjančia europine populiacija (nors pasaulinė mažėja), tačiau mūsų šalyje pastarųjų keliolikos metų stebėjimų ir ekspertinio vertinimo duomenys rodo rūšies populiacijos mažėjimą, atkreipiant dėmesį jog per pastaruosius penkis metus trūksta duomenų apie rūšies paplitimą ir gausą, ypač Žemaitijoje, Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje. Tai ypač išryškėjo 2017 m. rengiant nacionalinį tetervino apsaugos planą. Tai paskatino LOD paskelbti šių metų paukščiu. Plačiau apie tai galite paskaityti 36-me žurnalo „Paukščiai“ numeryje, kurį pdf formate surasite ir LOD portale ( http://birdlife.lt/upload/partners_pictures/pdf/pauksciai-20174_internetuipdf-95.pdf ).

 

„2018 metų paukščio“ akcijos vienas iš pagrindinių tikslų atlikti tetervinų tuokviečių šalyje inventorizaciją.

Patartina pirmiausia nustatyti potencialias tetervinų tuokviečių vietas, remiantis vietos gyventojų, miškininkų apklausomis, pastebėtais paukščiais ar girdint patinų tuoktuvinį burbuliavimą. Tačiau balsų registracija nėra patikimas metodas, nes iš balso sunku nustatyti tikslų patinų skaičių tuokvietėje. Tačiau šios akcijos pagrindinis tikslas yra suregistruoti būtent tiek potencialias, tiek nustatytas tuokviečių vietas. Tačiau, žinoma, jei būtų galimybė, vertingiausi duomenys, kurie parodytų ir tetervinų gausą tirtose vietose.

Tuo būdu tetervinų tuokviečių inventorizaciją susiskirstytumėm į du etapus:

Jų vietos ir statuso (tik matyti paukščiai ar aptiktos ir tuoktuvės) nustatymas;
Tuoktuvėse esančių paukščių (iš esmės, vertingiausia informacija tik apie patinus) apskaita.

Išsamiau metodika aprašyta minėtame žurnalo „Paukščiai“ numeryje, todėl čia jos nebekartosime.

Duomenis siųsti Arūnui Čerkauskui: el. paštu circaetus21@yahoo.com 

 

Rūšis pastaruosius dešimtmečius laikoma nykstančia ir nuo 1989 metų įtraukta į Raudonąją knygą. Svarbiausios šiuo metu nustatytos rūšies grėsmės:

buveinių degradacija ir nykimas,
trikdymas,
plėšrūnų poveikis,
hibridizacija su kurtiniu.

 Tetervinas aptinkamas šalia pelkių, kurių plynėse kelia tuoktuves. Aptinkamas ir krūmuotose pievose, mozaikiškame agrokraštovaizdyje, bet visada netoliese mažesnių ar didesnių pelkių. Tiek pelkės, tiek ekstensyviai naudojamos pievos Lietuvoje sparčiai degraduoja ir nyksta dėl tos pačios klimato ir natūralios augalijos kaitos, tiesioginio buveinių sunaikinimo. Miškų ir žemės ūkio darbai, nesubalansuotas turizmas kelia grėsmę kaip trikdymo faktoriai. Neigiamą įtaką ant žemės perinčiam tetervinui daro plėšrūnai, ypatingai invazinė rūšis – mangutas, anksčiau lokaliai ir nenatūraliai gausūs šernai. Tetervinas kryžminasi su kurtiniu, susilaukdamas nevaisingų mišrūnų – gargatūnų. Jų patinai trikdo tetervinų tuoktuves. Ši problema aktuali tik teritorijose, kur paplitusios abi rūšys. Prie grėsmių priskiriamas ir nepakankamas rūšies ištirtumas, nes duomenų trūkumas riboja gamtosauginių priemonių taikymą. Todėl vienas iš šių metų paukščių akcijos tikslų skirtas grėsmių prevencijai ir viešinimui. Tačiau LOD išsikėlė ir labiau ambicingą tikslą – atlikti šalies tetervinų tuokviečių inventorizaciją, kurioje gali dalyvauti kiekvienas norintis ir pažįstantis šią paukščių rūšį. Surinkti išsamūs duomenys yra svarbiausias įrankis keliems artimiausiems metams planuojant ir vykdant rūšies apsaugos priemones tiek regioniniu, tiek nacionaliniu mastu.

 

Kovo mėnesį įprastai prasideda tetervinų tuoktuvės. Tačiau sparčiai besikeičiantis klimatas pastaraisiais metais visiškai išbalansavo gamtos ritmus. Gyvi organizmai ypatingi tuo, kad sugeba keistis, prisitaikyti, bet net ir jie ne visi spėja tokiais sparčiais tempais. Kalendorinis viduržiemis stebino aktyviai ūbaujančiomis pelėdomis, neišskridusiomis gervėmis ir pempėmis. Paukščiai priklausomi nuo maisto išteklių, kuriuos riboja oro sąlygos. Švelnūs orai ir maisto gausa suaktyvina paukščių hormonų veiklą, tad nieko nuostabaus, kad viduržiemį ūbavo ne tik pelėdos. Štai praeitų metų lapkričio 30 d. tradicinėje tuokvietėje ūkanotą ir šiltą rytą Zarasų krašte užburbuliavo tetervinas. Tęsiantis švelniems orams toje pačioje tuokvietėje ramų saulėtą rytą tetervinas vėl užburbuliavo vasario 17 dieną. Vilniaus apylinkėse keli tetervinai praeitą rudenį laikėsi visą lapkričio mėn., o kovo 4 d. čia stebėti du patinai. Tačiau didesnis aktyvumas kitose tuoktavietėse dar nestebimas.

Nors vasario mėnesį sugrįžusi žiema užgniaužė paukščių pavasarinio aktyvumo pirmuosius ženklus, tačiau pavasaris nestovi vietoje ir artimiausiomis dienomis įsivyravus ramiems orams su teigiama dienos temperatūra pamiškėse pasigirs tetervinų burbuliavimas. Todėl kviečiame visus LOD narius, miškininkus ar tiesiog gamta besidominčius žmonės prisijungti prie šios akcijos ir nepraleisti vieno iš gražiausių pavasario spektaklių.

 

Nuotraukos Eugenijaus Drobelio

 

Nuotraukos

Reti stebėjimai

2018-12-18
Falco peregrinus
2018-12-18
Turdus iliacus
2018-12-18
Sturnus vulgaris
2018-12-18
Columba oenas
2018-12-16
Turdus iliacus
2018-12-17
Cinclus cinclus
2018-12-17
Sturnus vulgaris
2018-12-17
Sturnus vulgaris
2018-12-13
Circus cyaneus
2018-12-11
Ciconia ciconia