“Ministerijoje, posėdyje svarstėme ir buvo bendras susitarimas, kad kitam sezonui juodųjų čiurlių perėjimo klausimas bus pilnai teisiškai ir technologiškai išspręstas.” – šį pirmadienį pranešė Aplinkos ministerijos ryšių su visuomene vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius LRT radijo laidoje “Vienkartinė planeta”.

Problema, kad atliekant pastatų renovaciją yra naikinamos juodųjų čiurlių lizdavietės ir pražudomi paukščiai, Vakarų Europos šalyse yra žinoma jau daugiau kaip 20 metų, kai buvo pastebėtas spartus juodųjų čiurlių populiacijos mažėjimas. Tam įtakos turėjo ir naujų statybų architektūriniai sprendimai, kuomet nebelieka angų, kuriose galėtų perėti šie paukščiai. Mūsų šalyje šis klausimas tapo aktualus pastaraisiais metais, didėjant renovacijos mastams, tačiau užtruko beveik dešimtmetį, kol jis pateko į Aplinkos ministerijos darbų sąrašą.

Juodasis čiurlys (Apus apus). Viliaus Paškevičiaus nuotrauka

Jau vykstant pirmosioms daugiabučių renovacijoms, dar 2010 metais, neabejingas Kauno miesto gyventojas gydytojas profesorius Vidas Pilvinis ėmėsi iniciatyvos juodųjų čiurlių lizdaviečių išsaugojimui jo name Škirpos gatvėje. Tuo metu tikslą pasiekti pavyko tik asmeninio užsidegimo dėka, įtikinus savo ir gretimų namų gyventojus, kad čiurlius išsaugoti verta. Tačiau nei aplinkosauginėms institucijoms, nei statybų įmonėms tada neparūpo, kad tai – tik šių paukščių naikinimo pradžia.

Renovuojamų daugiabučių kiekvienais metais daugėjo šimtais - nuo 41 namo 2013 metais iki 769 namų 2016 metais, tuo pačiu didėjo ir juodųjų čiurlių naikinimo mastai. 2016 metais Lietuvos ornitologų draugijos akcijos „Metų paukštis – juodasis čiurlys“ metu atlikto tyrimo duomenimis, per tuos ketverius metus Lietuvos miestuose galėjo būti sunaikinta nuo 2862 iki 5274 lizdaviečių. Metų akcija peraugo į ilgalaikę iniciatyvą ir buvo imtasi priemonių juodųjų čiurlių išsaugojimui. „Siekėme atkreipti Aplinkos ministerijos, kitų institucijų bei visuomenės dėmesį į šią problemą, tyrėme juodųjų čiurlių prisitaikymą gyventi pastatuose, gavę informaciją apie naikinamas lizdavietes bendravome su renovaciją atliekančiomis bendrovėmis, namų gyventojais, siekėme į problemos sprendimą įtraukti gamtosaugines institucijas.“ – teigia iniciatyvą kuruojanti savanorė Birutė Stukė. „Pasirodė, kad situacija gana paini –  namų gyventojai dažnai net nežino, kad jų name peri paukščiai ir teigė, kad gal ir neprieštarautų, jog jie ir toliau čia gyventų. Renovaciją atliekančios bendrovės laikydavosi projekte numatytų reikalavimų ir buvo priverstos ignoruoti kitus įstatymus, draudžiančius naikinti paukščius bei jų lizdus perėjimo metu. Gamtosauginės institucijos, komentuodamos situaciją teigė, kad pagal įstatymus esą pastatuose esančios paukščių lizdavietės nėra gamtinės ir nenatūralios, todėl ir nėra kaip jas saugoti. Logiška, kad Aplinkos ministerija, kurios žinioje yra tiek statybų ir renovacijos, tiek ir gamtos apsaugos reglamentavimas, pagaliau imsis priemonių šiai problemai spręsti.“ – teigia savanorė. Ir priduria: „Būtent miestuose, pastatuose peri ne tik juodieji čiurliai, čia lizdus dažnai susisuka ir dūminės raudonuodegės, naminiai žvirbliai, juos lipdo langinės bei šelmeninės kregždės, įvairiuose plyšiuose žiemojančios, dienojančios ar besiveisiančios aptinkamos net penkios šikšnosparnių rūšys, viena jų – dvispalvis plikšnys - net yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Ar pavyks apsaugoti juos?“.

Angose peri paukščiai. Viliaus Paškevičiaus nuotrauka

Svarbus posūkis įvyko po to, kai kaunietis gamtos fotografas Vilius Paškevičius savo „Facebook“ paskyroje pasidalino vaizdo įrašu įrodančiu, jog perėjimo metu buvo sunaikinti paukščių lankomi lizdai – jie buvo uždengti putplasčio plokštėmis daugiabučio renovacijos metu. Kilus audringai visuomenės reakcijai ir susidomėjus žiniasklaidai, Aplinkos ministerijos atstovas LRT radijo laidoje „Vienkartinė planeta“ išsakė oficialią poziciją šiuo klausimu. „Pagal saugomų rūšių įstatymą, visos Lietuvos paukščių rūšys yra saugomos, taigi – ypatingas statusas. Esamos perimvietės, perėjimo ir jauniklių auginimo metu negali būti naikinamos. Taigi mūsų inspektoriai turi teisę ir privalo už tokius dalykus bausti, nes tai yra toks pat gyvūnijos naikinimas kaip brakonieriavimas, kaip neteisėta žvejyba, medžioklė, gandro lizdo nuvertimas su jaunikliais ar pan.“ – teigė gamtininkas, Aplinkos ministerijos ryšių su visuomene vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius. Taip pat laidos metu buvo aptartos priemonės ir planai, kaip ši problema galėtų būti sprendžiama ilgalaikėje perspektyvoje, kokie pakeitimai turi būti įrašyti įstatymuose.

Daugiau informacijos:

1. LRT radijo laidos “Vienkartinė planeta” įrašas, 2018 07 30: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013699262/vienkartine-planeta-2018-07-30-16-05;
2. Straipsnis „Šaukiasi pagalbos: renovuojamas namas čiurliams tapo pražūtingais spąstais“, Kauno diena, 2018 07 04, http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/saukiasi-pagalbos-renovuojamas-namas-ciurliams-tapo-prazutingais-spastais-871262;
3. Gamtos fotografo Viliaus Paškevičiaus pranešimai apie naikinamas juodųjų čiurlių lizdavietes Kaune, Lukšio g. 2: https://www.facebook.com/gallinago/videos/1869501946404450/ ir https://www.facebook.com/gallinago/videos/1848908341797144/;
4. Straipsnis „Juodųjų čiurlių lizdaviečių apžvalga 111-120K serijos stambiaplokščiuose namuose“, žurnalas „Paukščiai“, Nr. 38 (2018/2), 14-17 psl., http://birdlife.lt/zurnalas-pauksciai;
5. Straipsnis “2016 metų paukščio akcijos apžvalga: juodųjų čiurlių perėjimas daugiabučiuose“, žurnalas „Paukščiai“, Nr. 33 (2017/1), 12-14 psl., http://birdlife.lt/zurnalas-pauksciai;
6. Pranešimas „2016 metų paukštis – juodasis čiurlys“, http://www.birdlife.lt/2016-metu-paukstis-juodasis-ciurlys.